Dešimties šalyje esančių apskričių likvidavimo volas pamažu rieda toliau - atleidžiami žmonės, naikinamos ar perduodamos funkcijos. Tačiau politikai tyliai ruošiasi naujo darinio kūrimui, mat reikės kurti regionus, kurie būtini norint nuo 2014-ųjų gauti Europos Sąjungos paramą.
Apskričių administracijų turėtų nebelikti nuo 2010-ųjų liepos 1-osios, tačiau iki tol turi būti atliktas titaniškas darbas - reikia pakeisti šimtus teisės aktų, perduoti funkcijas, surasti, kur saugoti šūsnis dokumentų.
Idėja žlugo
Apskritys Lietuvoje buvo įsteigtos 1994 m. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo valdymo politikos departamento Teritorinio administravimo politikos skyriaus vedėjas Adolfas Norkūnas "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad pagrindinis jų steigimo tikslas buvo siekis dalį valdžios galių perkelti iš centro į šalies periferijas.
"Iš pradžių apskričių administracijoms buvo suteikiami labai platūs įgaliojimai. Tuomet centrinės valdžios institucijos ėmė labai tam priešintis. Tad apskritys negimė tokios, kokios turėjo būti. Mintis buvo tokia: perdavus funkcijas apskričių viršininkų administracijose dirbtų vietiniai žmonės, kurie labiau rūpintųsi savo kraštiečiais, periferija. Norėjome steigti net 44 apskritis, bet tai būtų kainavę per daug. Apsistojome ties 10", - sakė A. Norkūnas.
Jis teigė, kad panaikinus apskritis bus taupomi pinigai, o priežiūros funkcijos perduotos institucijoms prie centrinės valdžios.
"Tie žmonės, kurie vykdo priežiūrą dabar, ir toliau dirbs savo darbą, tačiau bus pavaldūs kitoms institucijoms. Be to, panaikinus apskritis kai kurios institucijos bus perduotos savivaldybėms, bus sudaryta galimybė jas sujungti, optimizuoti darbą", - teigė pokalbininkas.
Regionų poreikis
Tai, kad panaikinus apskritis vėl bus kuriama kažkas panašaus, iš dalies patvirtino ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
"Vyriausybės programoje yra numatyta įkurti euroregionus. Vyko diskusija, tačiau viskas dabar yra atidėta iki kitų metų kovo. 2007-2008 metais, kai buvo ekonominis pakilimas, iškilo grėsmė peržengus tam tikras ribas negauti Europos Sąjungos paramos. Sugalvota įsteigti vadinamuosius NUTS regionus ir taip eliminuoti Vilnių, kad šis nebegautų tokios didelės paramos ir dėl to nenukentėtų kiti. Panaikinus apskritis parama bus skirstoma per regionų plėtros tarybas", - aiškino ministras.
NUTS - tai Europos Sąjungoje galiojanti unifikuota teritorijų skirstymo į regionus sistema. Pagal ją regionas gali būti įkurtas, jei jame gyvena nuo 800 tūkst. iki 3 mln. gyventojų. Tad Lietuvoje galėtų būti 3-4 regionai.
"Neaišku, ar tie regionai būtų tik statistiniai, ar ir su administracijomis. Per regionus būtų skirstoma Europos Sąjungos parama nuo 2014 iki 2017 arba iki 2019 metų. Bet ir vėl neaišku, kokie principai bus. Mano nuomone, jokių administracijų regionams nereikėtų, nes savivaldybės ir taip didelės", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Palaitis.
Tačiau praktika rodo, kad politikų žodžiai dažniausiai skiriasi nuo realybės. Pavyzdžiui, steigiant Energetikos ministeriją irgi aiškinta, kad lėšų tam beveik nereikės, kainuos tik informacinė lentelė, o dabar ši struktūra vis labiau pučiasi, steigiami nauji etatai, skiriamos didelės lėšos.
R. Palaitis: "Stebuklų nebus"
- Kiek reikės atleisti žmonių ir koks laukiamas taupymo rezultatas, turint omenyje, kad darbuotojams reikės išmokėti išeitines kompensacijas?
- Vykdant tokias reformas greito taupymo rezultato neišvysime. Taupymą pajusime tik įsibėgėjus naujai tvarkai, kai bus išgrynintos funkcijos ir lėšos joms įgyvendinti. Visi laukia, kada bus pasakyta, kiek milijonų bus sutaupyta. Tikslaus skaičiaus dabar nepasakys niekas. Pirmus metus tikėtis stebuklų dar anksti. Apie tai bus galima kalbėti tik baigiantis 2011 metams.
Šiandien jau žinoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojų skaičius dar šiemet sumažės apie 30 žmonių. Kiek specialistų reikės kitais metais, sužinosime tik baigiantis gruodžiui, kai būsime pasirengę perduoti funkcijas. Pavyzdžiui, visoje šalyje civilinės saugos ir mobilizacijos departamentuose dabar dirba beveik 140 žmonių. Planuojama, kad perėmus funkcijas, jų liks šiek tiek daugiau nei 60. Klaipėdos apskrityje Civilinės saugos ir mobilizacijos departamente dabar yra 14 etatų, planuojama, kad liks apie 7.
- Kaip ir kam bus perskirstomos apskričių viršininkų administracijų vykdomos funkcijos?
- Iš 88 apskričių viršininkų vykdomų funkcijų 10 numatoma perduoti savivaldybėms, 19 - ministerijoms ir įstaigoms prie ministerijų. Regioninės politikos įgyvendinimo funkcija bus perduota Vidaus reikalų ministerijai, o 58 - panaikintos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija bus likviduota, todėl darbuotojų ten nebeliks.
- Viena iš didžiausių Klaipėdos apskrities problemų - teritorijų planavimas, žemės reikalai. Ar savivaldybės susidoros su perimamomis funkcijomis?
- Sklandus apskričių viršininkų vykdomų funkcijų perėmimas ir vykdymas - pagrindinis prioritetas. Savivaldybės bus atsakingos už teritorijų planavimą, turės ir kitų funkcijų, todėl galės kompleksiškai ir operatyviai spręsti visus klausimus.
- Apskričių viršininkų administracijos yra įvairių įstaigų steigėjos. Koks bus jų likimas?
- Didžioji dalis tokių įstaigų bus perduotos savivaldybėms ar valstybės institucijoms. Kitos bus panaikintos, o viešosiose įstaigose bus atsisakyta apskrities viršininko dalininko teisių. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsteigtų įstaigų naikinti neplanuojama. Tik valstybės įmonės "Pajūrio vėtrungė" turtą numatyta privatizuoti. Privatizuotas bus ir nereikalingas turtas - pastatai, patalpos, automobiliai ir kita.
Yra ir tokių įstaigų, kurias pagal Vyriausybės protokolinį nutarimą yra numatyta perduoti savivaldybėms, tačiau pastarosios jų perimti nenori. Dauguma jų - tos, kurios teikia paslaugas ne tik savo savivaldybės gyventojams. Pavyzdžiui, kai kurie senelių, vaikų globos namai, sanatorinės gydymo įstaigos, kur gyvena ar gydosi žmonės iš visos Lietuvos. Savivaldybių nenoras yra grįstas baime, kad ateityje jas gali tekti išlaikyti iš savo biudžeto lėšų. Tačiau taip nebus, nes Vyriausybė aiškiai yra pasakiusi, kad visos įstaigos bus perduotos su išlaikymui skirtomis lėšomis.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija uostamiesčio savivaldybei perduos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką, vaikų globos namus "Smiltelė", "Rytas", "Danė", Klaipėdos apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus, Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, Klaipėdos 1-ąją ir 2-ąją specialiąsias mokyklas, Eduardo Balsio menų gimnaziją, Stasio Šimkaus konservatoriją.
Klaipėdos rajono savivaldybei bus perduoti Viliaus Gaigalaičio globos namai, Priekulės specialioji mokykla, Šilutės rajono savivaldybei - Saugų vaikų globos namai, Rusnės specialioji mokykla, Švėkšnos sanatorinė mokykla. Kretingos rajono savivaldybei apskrities administracija perduos Salantų specialiąją mokyklą, Palangos miesto savivaldybei - Palangos sanatorinę mokyklą.
Klaipėdos apskrities, Klaipėdos tuberkuliozinės, Švėkšnos psichiatrijos ligoninių perdavimas bus sprendžiamas Sveikatos apsaugos ministerijai pateikus Vyriausybei pasiūlymus dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo.
Numatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija perims Palangos reabilitacijos ligoninę, Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją "Palangos gintaras". Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perims Šilutės pensioną, Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centrą.
- Ar nejaučiama sumažėjusi apskričių viršininkų administracijų darbuotojų, žinančių, kad netrukus gali netekti darbo, motyvacija?
- Labiau gal jaučiamas susirūpinimas. O dėl motyvacijos, tai, manau, kad būtent dabar yra geras laikas parodyti savo kvalifikaciją ir profesionalumą. Jeigu esi tikrai geras savo srities specialistas, būsi reikalingas ir ateityje.
- Ar gali atsitikti taip, kad apskričių viršininkų administracijos taip ir liks nepanaikintos?
- Teoriškai - gali, praktiškai - nemanau, nes yra pakankamai tvirta politinė valia. Seimas jau priėmė atitinkamą įstatymą, kuris įsigalios nuo 2010 metų liepos 1 dienos.
- Kokio socialinio efekto tikimasi likvidavus apskritis?
Siekiama, kad perskirsčius funkcijas būtų greičiau priimami sprendimai, mažinamos korupcijos galimybės, funkcijos ir paslaugos būtų kuo aiškesnės, efektyvesnės ir decentralizuotos. Iš apskričių viršininkų vykdomų 88 funkcijų tik 20 funkcijų perims ministerijos ir jų įstaigos, todėl centralizuotos iš esmės bus tik valstybinės priežiūros funkcijos.
- Ar bus panaikinta ir Vyriausybės atstovo apskrityje institucija?
- Ne, nes ši institucija numatyta Konstitucijoje ir jos naikinti neketinama.
- Kiek įstatymų ir poįstatyminių aktų reikia pakeisti norint panaikinti apskričių viršininkų administracijas ir kiek jų jau pakeista?
- Likviduojant apskrities viršininko instituciją ir jo administraciją reikia pakeisti 82 įstatymus, apie 520 Vyriausybės nutarimų ir apie 500 žinybinių teisės aktų. Beveik visi įstatymų pakeitimo projektai yra Vyriausybei pateikti, vyksta jų svarstymas. Dalis jų jau yra pateikti Seimui, kiti bus teikiami bendru paketu.
Siekiant paspartinti kai kurių funkcijų perdavimą ir patikrinti praktiškai, kaip tai vyks, pasiūlyta įgyvendinti pilotinius projektus - statybų priežiūros ir civilinės saugos funkcijas numatoma perduoti jau nuo 2010 metų sausio 1-osios. Tikimasi, kad visus įstatymų pakeitimus Seimas priims dar šiais metais.
"Darbas vyksta sparčiai"
Arūnas BURKŠAS, Klaipėdos apskrities viršininkas:
Nuolat vyksta likvidavimo komisijų posėdžiai. Klaipėdos miesto savivaldybė nori perimti mūsų administracijos pastatą, tačiau keliame sąlygą, kad rastų tinkamas patalpas darbuotojams, kurie bus atleisti iš apskrities, bet dirbs tą patį darbą tik jau bus pavaldūs kitoms institucijoms.
Planuojama, kad nuo sausio 1-osios iš administracijos bus atleisti mažiausiai 36 žmonės. Kalbama apie archyvų likimą, švietimo įstaigų perdavimą savivaldybėms, kurios perimti jų nenori, nes esą Vyriausybė išlaikymui planuoja skirti per mažai pinigų.
Klausiate, ar žinodami, kad neteks darbo, valstybės tarnautojai motyvuotai dirba? Būsiu atviras: negaliu pasakyti, kad visi valstybės tarnautojai yra sąžiningi. Jei mano vadovaujamoje bendrovėje tokie dirbtų, man būtų gėda. Yra tokių valstybės tarnautojų, kurie net negali vadintis valstybės tarnautojais. Jie tarnauja ne žmogui, o nori, kad žmonės jiems tarnautų. Štai tokie šaukštai deguto ir gadina valstybinių institucijų reputaciją.
"Reformai nepasiruošta"
Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos vicemerė
Esu Klaipėdos apskrities likvidavimo darbo grupės narė ir matau, kad viskas vėluoja. Pirmiausiai - įstatymų priėmimas. Kitas dalykas - perduodant savivaldybėms funkcijas ministerijos skaičiuoja žmones, kiek mes jų turėtume priimti, o savivaldybės skaičiuoja, kiek išties reikia žmonių.
Turėsime iš apskrities perimti švietimo įstaigas, tačiau techniškai tam visiškai nepasiruošta. Apskritis užsimota likviduoti per labai trumpą laiką. Ir net neaišku, ką reiškia ta data - liepos 1-oji. Iki to laiko turi būti atlikti visi veiksmai, ar ir vėliau, panaikinus apskritis, tokie procesai, kaip įstaigų perėmimas, galės tęstis? Valstybė priėmė politinį sprendimą naikinti apskritis be jokio audito.
Denisas NIKITENKA
