Šalies vadovams atkakliai besiderant dėl vargano šimto litų priedo prie skurdžios algos, pragyventi gimtinėje neišgalintys tautiečiai visokiais būdais veržiasi į užsienius. Tik dažnam išsvajotos kelionės baigiasi liūdnai – jie lieka be pinigų ir be darbo.
Skurdaus gyvenimo nukamuoti, dirbti ir užsidirbti trokštantys žmonės kartais – greičiausiai iš nevilties, – tampa tokie patiklūs, kad net visiškai nepažįstamiems darbo žadėtojams atiduoda paskutinius litus. Tokią apgavysčių nišą suradę sukčiai ja mielai naudojasi.
Pasivadino Arniuku
Vieną tokiu sukčiavimu įtariamą jauną vyrą sulaikė Panevėžio policijos pareigūnai. Kaip teigiama policijos pranešime, galinčiu žmones įdarbinti užsienyje apsimetęs dvidešimt vienų metų kėdainiškis, įtariama, apgavo ne vieną tautietį.
Į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi Biržų miesto ir rajono gyventojai. Jie pasakojo, jog, radę interneto svetainėje skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje, paskambino telefonu ir su prisistačiusiu „darbdaviu“, vardu Arniukas, aptarė įdarbinimo sąlygas. Vyrai susitarė susitikti Panevėžyje ir sumokėti „už rūpestį“ po 1 450 litų. Taip ir padarė. Pinigus sumokėję pradėjo laukti pranešimo ir krautis daiktus kelionei. Tačiau dienos bėgo, skambučių vis nebuvo, o ir savo telefoną rūpintojėlis Arniukas išjungė.
Biržiečiai, supratę, kad buvo apgauti, kreipėsi į policiją.
Po trijų dienų panevėžiečiai pareigūnai „įdarbintoją“ sulaikė Šiauliuose. Paaiškėjo, kad ieškančius darbo užsienyje žmones galėjo mulkinti Kėdainių gyventojas E. M.
Pasodinti gali ilgam
Ikiteisminį šio įvykio tyrimą kontroliuojanti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra pasirūpino, kad darbo ieškančius žmones apgaudinėjęs jaunuolis būtų suimtas dviem mėnesiams – tokią kardomąją priemonę, patenkinęs prokurorų prašymą, įtariamajam paskyrė miesto Apylinkės teismas.
Kaip teigiama Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, dar dvi panašios baudžiamosios bylos, perduotos miesto Apylinkės prokuratūros prokurorų, šiuo metu yra nagrinėjamos Apylinkės teisme.
Vienoje jų sukčiavimu kaltinamas Panevėžio rajone gimęs, bet neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos 25 metų J. J. Jis paėmė po 700 litų iš darbo ieškojusių dviejų druskininkiečių ir pažadėjo jų laukti Norvegijoje. Nukentėjusieji nusipirko bilietus ir keltu nuplaukė į Norvegiją. Tik jų niekas ten nelaukė. Kitoje byloje nuo to paties darbdaviu apsimetusio sukčiautojo nukentėjo šiaulietis, už pažadą gauti darbą įteikęs jam 600 litų.
Ikiteisminius tyrimus minėtose bylose atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimus kontroliuoja Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorai.
Teisėsaugininkai pripažįsta, kad sukčiavimas dabar tapo viena labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų. Sukčiai suranda įvairių būdų pinigams išvilioti: telefonu praneša šeimų nariams apie bėdas, į kurias tariamai pateko artimieji, apsimeta pardavėjais, pirkėjais, darbdaviais... Tačiau ir patys gudriausiai sumanyti nusikaltimai išaiškinami, juos padariusiems asmenims tenka atsakyti baudžiamąja tvarka.
Įstatymas tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimo turto, numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų arba iki aštuonerių metų.
Nuvežė, bet neįdarbino
Interneto platybės knibždėte knibžda įvairiausių darbų pasiūlymų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Ant vieno siūlytojo kabliuko ir užkibo patiklieji biržiečiai.
Kiti dirbti norintys žmonės taip aklai nepatiki, ilgai ieško patikimos, legalios agentūros, kuri, mano, tikrai neapgaus.
Darbą siūlančių firmų ir agentūrų Lietuvoje yra dešimtys ar net šimtai. Bet viena jų patikėjęs dvidešimt dvejų metų panevėžietis taip pat liko kone basas ant ledo.
Tiesa, šiam vyrukui, kaip ir, be abejo, šimtams jo likimo brolių, ilgiau atrodė, jog svajonė jau pasiekiama ranka.
Jaunuolio motina „Panevėžio balsui“ pasakoja, kad jos sūnus interneto svetainėje surado agentūrą, susisiekė su ja, prašydamas žadamo darbo Anglijoje. Jaunuolis su tarpininkais susirašinėjo elektroniniu paštu, siuntė jiems gyvenimo aprašymą ir prašomus beveik 200 litų už teksto išvertimą.
Paskui, iškviestas į sostinę, sumokėjo darbo ieškotojams 400 litų ir pasirašė skolos raštelį, kad tik pradėjęs dirbti sumokės už paslaugas 1 300 litų. Pirmas sutartas išvykimas buvo atidėtas, ir tik balandžio pradžioje, padavęs dar 500 litų, agentūros autobusu buvo išvežtas į Angliją.
Trokštančius dirbti lietuvius nuvežė į vieną šios šalies miestą, apgyvendino po kelis nedideliame kambaryje ir paėmė po 100 svarų, neva po 50 už savaitę.
„Rytą nuveža į miestą ir paleidžia, sako eikit patys tartis dėl darbo. Nelabai mokančiam angliškai kalbėti mano sūnui niekur susitarti nepavykdavo. Taip ir savaitė praėjo. Ir vėl 50 svarų pareikalavo, neva avansu į priekį sumokėti. Neapsikentęs mano sūnus išėjo iš ten ir darbo ieškojosi pats. Bet įsidėti pinigai tirpo ir teko jam už paskutinius ieškotis, kas namo parvežtų“, – guodėsi panevėžietė.
Sukčių apstu visur
Neišsipildžius svajonėms iš užsienio grįžta šimtai.
„Taip atrodo, kad ten laukia rankose pinigus ištiesę, – pasakojo „Panevėžio balsui“ metus užsienyje dirbęs ir daug per tą laiką tautiečių matęs ir sutikęs penkiasdešimtmetis vyriškis. – Iš tikrųjų pačiam, be niekieno pagalbos, o dar kalbos nemokant susirasti darbą labai sunku. Ne vienas ir pėsčiomis gimtinės link patraukė, pažadėtojo rojaus taip ir neradęs. Apgavikų aukso kalnus žadančių ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse užtenka.“
Panevėžio darbo biržoje dirbanti Eures konsultantė Jurgita Klingaitė irgi įspėja, kad per daug pasitikėti gerą darbą užsienyje žadančiaisiais tikrai neverta.
„Pirmiausia bent jau reikėtų pasitikrinti, ar yra Darbo biržos tinklalapyje įrašyta agentūra, kurios paslaugomis norite naudotis. Tačiau net sužinojus, kad agentūra legali, garantijos, jog tikrai būsite įdarbintas, nėra. Be to, reikia dar atkreipti dėmesį, ar prie jos pavadinimo neparašyta, jog ji nepateikė ataskaitos. Toks įrašas – jau minusas“, – sako J. Klingaitė.
Darbo biržos tinklalapyje skelbiamas agentūrų sąrašas bent minimali gausybės agentūrų kontrolė.
Juk jau atsisakyta įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Nuo praėjusių metų sausio mėnesio įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, turi pateikti Lietuvos darbo biržai informacinį pranešimą apie savo statusą ir asmenims suteiktas paslaugas.
Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą numatyta bauda. Pastebėję tokių pažeidimų ar nukentėję nuo jų asmenys turėtų kreiptis į policiją.
Mokėti nereikia
J. Klingaitė sako, jog šiuo metu gana daug žmonių nori įsidarbinti Europos Sąjungos šalyse. Pavasarį jų antplūdis buvo dar didesnis. Nors iš visų pusių girdėti perspėjimai, kad reikia atidžiai rinktis įdarbinimo tarpininką, saugotis, kad netektų nukentėti nuo nesąžiningų verteivų, būtinai skaityti pasirašomas paslaugų ir darbo sutartis, žinoti, kuo jos skiriasi, o kilus klausimams kreiptis į teisininkus ar įdarbinimą kontroliuojančias institucijas, apgautųjų nemažėja.
Kreipiantis į „Eures“ biurą už įdarbinimo paslaugas mokėti nereikia. Šiuo metu siūlomas darbas Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje. Galima dirbti viešbučiuose, žemės ūkyje, medicinos srityje, virtuvėse, įmonėse ir kitur.
„Eures“ konsultantė sako, jog nemokamai padedama ir patariama asmenims, norintiems dirbti užsienyje, informuojama apie laisvas darbo vietas, padedama rašyti prašymus ir gyvenimo aprašymus. Norint pasinaudoti „Eures“ konsultanto pagalba nebūtina būti užsiregistravusiems Darbo biržoje.
Vitalija Jalianiauskienė
