Pusę gyvenimo kenčianti nuo anoreksijos, Rebecca Jones sveria 32 kg, tai yra mažiau nei jos septynerių metų duktė Maisy.
Moters liesumą dar labiau išryškina tai, kad jos abi vilki vienodus drabužius. Nors gydytojai įspėjo R. Jones, kad maistingų medžiagų trūkumas yra pavojingas jos gyvybei, ji valgo tik sriubą, skrudintą duoną ir geria energinius gėrimus.
Anoreksija serganti motina sveria mažiau nei jos dukra (nuotr. Gamintojo)
Tuo tarpu, savo 38 kg sveriančią dukrą ji skatina valgyti šokoladą ir keksiukus. R. Jones yra 20 cm aukštesnė už savo dukrą.
„Vienodų drabužių dėvėjimas man teikia pasitikėjimo jausmą. Tai nėra gerai, bet taip jaučiuosi geriau. Nemanau, kad esu liesa – visada matau save storesnę“, - sako anoreksija serganti motina.
R. Jones mitybos sutrikimai prasidėjo po jos tėvų skyrybų, kai jai buvo vos 11 metų. Valgydama ji lengviau užsimiršdavo, bet kai jos svoris pasiekė 92 kg, ji nuolatos sulaukdavo patyčių mokykloje ir greitai prarado pasitikėjimą savimi.
Pasak Rebeccos, būdama 13 metų ji „beveik liovėsi valgyti“. Po to, kai ji atsikratė svorio, draugai pradėjo girti jos figūrą, o šeimai, iš pradžių, tai nepasirodė pavojinga: „Mama galvojo, kad aš išaugau iš „vaikiško“ putlumo. Pati jaučiausi kur kas laimingesnė.“ Bet per dvejus metus merginos svoris nukrito iki 50 kg, jai dingo menstruacijos. „Kartais man būdavo taip silpna, kad negalėdavau atsikelti iš lovos“, – prisimena ji.
Su Maisy tėvu R. Jones susipažino studijuodama Mančesterio universitete, kai jai buvo 19 metų. Moteris galvojo, kad dėl savo ligos ji tapo nevaisinga ir net nenutuokė, jog laukiasi, iki kol nepajuto pirmųjų kūdikio judesių. Po apsilankymo pas gydytoją paaiškėjo, kad ji jau 26 savaitės kaip nėščia.
„Net nebūčiau pagalvojusi, kad taip galėjo atsitikti, – sakė ji. – Mano drabužių dydis tebebuvo tas pats, svoris nekito, o pilvas tebebuvo plokščias.“
Taip atrodo Rebeccos kūnas (nuotr. Gamintojo)
Gydytojai jos primygtinai reikalavo valgyti paukštieną, kad organizmas gautų baltymų, ir gerti vitaminus, bet jos skrandis buvo prie to nepratęs.
„Mano draugas visaip bandė įkalbėti mane pavalgyti, bet mano skrandis jau buvo įpratęs prie mažų maisto porcijų, ir nuo didesnio kiekio man darydavosi bloga“, – pasakojo R. Jones.
Nėštumo metu ji valgė duoną bei burokėlius ir per visą laiką priaugo vos 3 kg. Nors Maisy gimė sveika, ji svėrė 2,5 kg, o motina negalėjo jos maitinti krūtimi. Po išsiskyrimo su draugu, R. Jones valgė tik skystą maistą, ir jos svoris dar labiau nukrito, iki 32 kg.
„Pasimatavau vieną iš Maisy sijonų, ir jis man kuo puikiausiai tiko, – sakė ji. – Dabar mes galime keistis džinsais ir marškinėliais.“ Šiuo metu Maisy sveria daugiau už savo mamą, ji valgo pyragus, keptas bulvytes ir picas.
„Nuostabu matyti dukrą, besimėgaujančią pyragais, – sakė R. Jones, gyvenanti Mančesteryje. – Aš jai papasakojau apie savo mitybos sutrikimus, ir ji žino, kad tai labai blogai. Jeigu ji nori šokolado, leidžiu jį valgyti. Nenoriu jos riboti.“
Moteris pripažįsta, kad Maisy jaudinasi dėl savo mamos svorio ir vis bando (deja, nesėkmingai) įkalbėti ją kartu suvalgyti gabalėlį pyrago.
Neseniai atlikti kraujo tyrimai parodė, kad R. Jones organizme kalio kiekis yra pavojingai mažas. Tai sukelia raumenų silpnumą. Dabar moteris turi nuolat tikrintis kalio kiekį ir širdies veiklą.
Gydytojai įspėjo R. Jones, kad jeigu nepriaugs svorio, ją gali ištikti lemtingas širdies priepuolis.
„Man baisu pagalvoti, kad nematysiu augančios Maisy, – sakė ji. – Norėčiau pradėti valgyti. Būtų nuostabu nueiti papietauti su Maisy, bet aš negaliu.“