Šiais metas ankstyvas pavasaris džiugins ne visiems. Anksčiau sprogsta medžiai, vadinasi, paūmėja ir alergijos žiedadulkėms. Alerginę slogą, dar vadinamą šienlige (polinoze), sukelia varpinių žolių, piktžolių, gėlių, medžių žiedadulkės. Kaip atskirti šios ligos simptomus, kaip juos palengvinti ir ar apskritai šienligė gali būti išgydoma, pasakoja Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.
Šienligę lemiantys veiksniai
Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia avižiuolės, motiejuko, šunažolės, javų žiedadulkės, pienių pūkai, lazdynų, alksnių, beržų žirginiai, topolių sėklos ir net gluosnių pumpurai, meiliai vadinami kačiukais. Kaziuko mugėje įsigijusius verbų taip pat galima perspėti, mat verbos ar kitos sausos gėlės ar augalai namuose taip pat gali sukelti alerginę slogą.
Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad šienligė yra vaikiška liga. Klystate, jei manote, kad suaugusiam žmogui tokia alergija negali pasireikšti. Anot Nemiros Vaičiulionienės, nors amžius alergijai reikšmės turi ir daugiau, jos pasireiškia jauniems žmonėms, tačiau iš esmės viskas priklauso nuo genetikos. Reikėtų gerai pagalvoti, ar šeimoje nėra sergančių kokiomis nors alergijomis, nes tai reikštų, kad pats asmuo gali būti linkęs į alergiją.
„Dar daug lemia ir ekologija, užterštumas. Pačios žiedadulkės purvinos. Kaime gyvenantys žmonės rečiau serga šienlige, nes jie gyvena švaresnėje aplinkoje, kur ir žiedadulkės švaresnės. Užterštoms žiedadulkėms patekus į organizmą, jos kur kas greičiau sudirgina žmonių imuninę sistemą“, ─ teigia gydytoja.
Pirmas kartas ─ nežinioje
Šienligės simptomai gali išryškėti ilgainiui ir kartotis kasmet panašiu laiku. Karštesnėmis vasaromis tokia alergija ištveriama sunkiau, bet pirmiausia reikėtų suvokti, kad apskritai tai yra alergija. Alergologės N. Vaičiulionienės nuomone, dažnai žmonės, pirmąkart susidūrę su šienlige, nesuvokia, kad tai yra būtent ši liga. „Pirmą kartą pasireiškus šienligei žmonės dažnai neatskiria jos nuo peršalimo ar viruso, nes simptomai panašūs: sloguojama, rausta ir ašaroja akys, užburksta nosis, jei turi polinkį į astmą – pradeda kosėti, suserga bronchitu. Daug kas sako: „Blogai jaučiuosi, o temperatūros nėra.“ Tačiau kai kitais metais panašiu laikotarpiu žmogui lygiai tas pats nutinka, tuomet tik pagalvojama, kad galbūt čia kažkas susiję su gamta. Tik tada ieškoma pagalbos. Žinoma, kartais žmonės susiorientuoja ir anksčiau, ypač jei giminėje yra panašių ligonių.“
Šienligės simptomų palengvinimas
Jei jau esate alergiškas žiedadulkėms, jų išvengti praktiškai neįmanoma, tačiau yra daug būdų, kaip galima palengvinti šios alergijos simptomus.
„Jei nekalbame apie medikamentinį gydymą, yra tam tikrų dalykų, kuriuos žmonėms reikėtų žinoti. Pirmiausia, esant saulėtoms ir vėjuotoms dienoms, reikėtų stengtis daug nevaikščioti lauke, vengti iškylų gamtoje. Alergiški žiedadulkėms žmonės gali laisviau jaustis nulijus lietui, esant drėgnam orui. Grįžus namo būtina persirengti, kadangi žiedadulkėmis aplimpa ir drabužiai. Kai yra galimybė, reikėtų vandeniu prasiplauti veidą, nosį, akis, prasiskalauti gerklę. Jei namuose nėra karšta, geriau vengti atidaryti langus arba galima langus dengti šlapia medžiaga, taip pat yra galimybė prie langų pritvirtinti specialius tankius tinklelius, nepraleidžiančius žiedadulkių. Ir galiausiai – svarbu drėgnai valyti paviršius, kad dar ir namuose žmogus negautų papildomos „dozės“ žiedadulkių ir galėtų bent šiek tiek atsikvėpti“, − pataria gydytoja N. Vaičiulionienė.
Šienligės simptomų gydymas
Nors ligos simptomams gydyti yra purškalų, tablečių, lašų akims, šios priemonės gelbsti ne visiems. Gydytojos alergologės teigimu, esant vidutinio stiprumo simptomams šių priemonių turėtų pakakti ir žmogus turėtų jaustis gana neblogai. Tačiau jei kankina sunkesnė ligos forma, galima ir kita priemonė. „Jei ligos eiga labai sunki, galima išbandyti specifinę imunoterapiją. Iš pradžių gydytojas atlieka testą ir išsiaiškina, kokioms žiedadulkėms pacientas jautriausias. Tuomet, gydymo metu vadinamieji gydomieji alergenai trejus metus yra arba leidžiami į poodinį sluoksnį arba lašinami po liežuviu. Tai nėra kompensuojamas vaistas. Tačiau net apie 90% pacientų tikrai pagerėja. Pacientai praranda tą savybę jautriai reaguoti į žiedadulkes.“
Gintarė Kaminskienė
