Sekmadienį pietrytinėje Lietuvos dalyje, daugiausiai Vilniaus apylinkėse, pasirodė neįprastos formos audros debesys.
„Užfiksuoti gražiai atrodantys ir dažniau vasaromis pastebimi mammatus (tešmeniškieji) debesys“, – rašoma „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Šie debesų dariniai gana reti ir dažniausiai pasirodo po audrų arba tuo metu, kai kur nors netoli slenka audra.
Šių debesų susidarymą plačiau aprašė klimatologas Egidijus Rimkus: „Nutrūkus intensyviems konvekciniams procesams, prisotinto oro tūriai pradeda sklisti horizontalia kryptimi. Esant didelei debesies elementų (ledo kristalų ir vandens lašelių) koncentracijai, oras debesyje tampa sunkesnis už aplinkos orą ir jis pradeda leistis. Besileidžiančio oro temperatūra išauga, tačiau didelis kiekis šilumos yra panaudojamas debesų elementų tirpinimui ir garinimui.
Jei šiam procesui reikalingas šilumos kiekis yra didesnis už gaunamą drėgnaadiabatinio leidimosi metu, besileidžiantis oras išlieka vėsesnis ir toliau juda žemyn kartu su debesų elementais. Todėl apatinėje debesies dalyje išryškėja nedideli apvalios formos išsikišimai.“
Tokie debesys formuojasi nestabilioje atmosferos aplinkoje, dėl to meteorologai lakūnams rekomenduoja vengti tokio tipo debesų darinių, nes gali stipriai pakratyti nevienodai žemyn judantys oro srautai.
Prieš savaitę fiksavo dar vieną neįprastą reiškinį
Vasario 16 d. šiaurės rytų Lietuvoje buvo galima pamatyti taip pat retai pasirodančius, bet kitokios formos – undulatus (banguotuosius) debesis. Dėl atmosferos reiškinių susidarė ilgi ir banguoti debesys, kuriuos dėl savo išvaizdos kai kurie gyventojai vadina arimais.
„Tai debesų porūšis, kuriame aiškiai matomos pailgos lygiagrečios bangos, sudarytos iš susijungusių ar atsiskyrusių, bet į vieną gretą išsirikiavusių elementų. Toks debesų pobūdis glaudžiai siejasi su gravitacinėmis (Kelvino) bangomis ore, susidarančiomis dėl temperatūros (tankio) bei vėjo greičio skirtumų dviejuose pastoviuose oro srautuose.
Debesų elementų linijos orientuotos statmenai vėjo krypčiai, o debesys dažniausiai susidaro prie inversinio sluoksnio ribos. Prie žemės paviršiaus oro temperatūra buvo žema apie +3 °C, o virš debesų buvo truputį šilčiau apie +5 °C“, – teigiama puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
