Lietuva yra trečia dažniausiai Europos Žmogaus Teisių Teismui skundžiama valstybė. Strasbūre teisingumo ieško ir už galbūt pažeistas savo teises iš valstybės prisiteisti kompensacijas tikisi ne tik eiliniai mirtingieji, bet ir nusikalstamo pasaulio šulai.
Darė spaudimą šeimai
Vienas tokių – ilgametis Daktarų grupuotės vadeiva, teismo laukiantis ir už grotų laiką leidžiantis Henrikas Daktaras-Henytė. Šiemet Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) jis pateikė jau antrąjį ieškinį. Šiame teisme, paprasčiau vadinamame Strasbūro teismu, prieš 10 metų bylą prieš Lietuvą laimėjęs H. Daktaras dabartinį pareiškimą teismui užpildė liepą, o po mėnesio sulaukė pranešimo, kad jo skundas yra priimtas ir bus nagrinėjamas.
Lukiškėse kalintis H. Daktaras EŽTT pasiskundė ne tik esą nepagrįstu persekiojimu, neteisėtai pareikštais įtarimais, bet ir tuo, kad Lietuvos pareigūnai darę spaudimą jo šeimos nariams, kad esą neturėdami teisės bei pagrindo jų įmonėse atliko patikrinimus.
Nuolat apie jam mestus esą nepagrįstus įtarimus, savo nekaltumą, „pareigūnų terorą“ kalbantis H. Daktaras savo bylą EŽTT galės pildyti naujais dokumentais ir paaiškinimais iki pat bylos nagrinėjimo pradžios. Pranešime vienam interneto portalui, kurio prašė išplatinti žinias apie jo kovą su Lietuvos valstybe Strasbūre, H. Daktaras prisipažino nesantis šventuoju, bet, girdi, negalima visą gyvenimą kaltinti vieno asmens už nusikaltimus, kurių jis net nepadarė. Tiesa, savo nekaltumą Henytė dar galės įrodyti Lietuvos teisme, kai kitų metų pradžioje prasidės jo bylos nagrinėjimas. Generalinė prokuratūra jau baigė ikiteisminį tyrimą.
2000 metais atstovaujamas garsių advokatų Vytauto Sviderskio ir Ričardo Girdziušo, H. Daktaras pasiekė, kad Strasbūro teisėjai vienbalsiai pripažintų, jog Lietuva pažeidė jo teisę į nešališką teismą, ir įpareigotų Vyriausybę išmokėti bylą laimėjusiam Henytei daugiau kaip 10 000 litų už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tik bent jau neturtinė žala H. Daktarui nebuvo priteista, nes teismas nusprendė, kad vien pažeidimo pripažinimas yra teisingas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą.
Sprendimo nesulaukė
H. Daktaras – ne vienintelis nusikalstamo pasaulio atstovas, nepabūgęs kreiptis į Strasbūro teismą. 1997 metais pirmasis priimtas skundas prieš Lietuvą buvo Juozo Jėčiaus peticija, kurioje jis skundėsi, kad buvo neteisėtai sulaikytas Lietuvoje pagal tuo metu galiojusį Prevencinio sulaikymo įstatymą.
Su Tulpinių nusikalstama grupuote siejamas Panevėžio verslininkas J. Jėčius buvo sulaikytas 1996 metų vasario 8 dieną. Jau kitą dieną Vilniaus apygardos teismas patvirtino prevencinį jo sulaikymą 60 dienų, mat tuo metu galiojo įstatymas, kuris leido prevenciškai sulaikyti žmogų ryšium su banditizmu, nusikalstamu susivienijimu ir asmens terorizavimu. Dar po mėnesio buvo atnaujinta jauno panėvežiečio Arūno P. nužudymo byla, o „Nevėžio“ viešbučio vadovui J. Jėčiui pateiktas kaltinimas kaip nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis vykdytojui.
Verslininkas už grotų praleido 15 mėnesių. Ten susigadino sveikatą, susirgo nepagydoma liga, o galų gale buvo išteisintas ir paleistas – prokurorui nepavyko surinkti J. Jėčiaus kaltės įrodymų.
1996 metų pabaigoje J. Jėčius Lietuvą apskundė Strasbūro teismui, tačiau bylos nagrinėjimo pabaigos taip ir nesulaukė – 1999 metų balandį jis mirė.
Pareiškėjo našlė J. Jėčienė tęsė bylą ir galop ją laimėjo. EŽTT teisėjai nusprendė, kad įtarimas, jog J. Jėčius įvykdė nužudymą, iš pradžių galėjo pateisinti jo suėmimą, bet jis negalėjo būti „reikšmingas ir pakankamas“ pagrindas laikyti jį suimtą beveik 15 mėnesių, ypač kai šio įtarimo nepagrįstumą įrodė teismas, išteisinęs įtariamąjį. Teismas, atsižvelgęs į visus įrodymus, nustatė, kad valstybė J. Jėčiui per 3 mėnesius turi sumokėti 60 000 neturtinei žalai atlyginti ir dar 40 000 litų bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pinigai buvo sumokėti našlei.
Milijonais Strasbūras nesišvaisto
J. Jėčiui laimėjus prieš Lietuvą, skundai į Strasbūrą pasipylė kaip iš gausybės rago. Daug kas tikėjosi gauti milijonus, tik mažai kas juos gavo. Daugiau už J. Jėčių prisiteisti pavyko vos keletui, tarp jų – ir skandalingai pagarsėjusios bylos „L. prieš Lietuvą“ ieškovui palangiškiui P. L. (26 m.). Iš Lietuvos emigravęs P. L. užsienyje pakeitė lytį ir tapo moterimi, bet gimtojo miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius atsisakė padaryti pakeitimus civilinės būklės aktuose ir suteikti P. L. moterišką asmens kodą, nes Lietuvoje nėra priimtas lyties keitimo įstatymas, kurio pagrindu tai būtų galima įregistruoti.
Dėl šių priežasčių P. L. kreipėsi į Strasbūrą. Savo ieškinyje teismo jis paprašė įpareigoti Palangos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vyrišką asmens kodą į moterišką, leisti vyrišką vardą ir pavardę pakeisti į moteriškus, taip pat įpareigoti Lietuvos valstybę atlyginti 66 251 litų turtinę, 690 000 litų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. 2007 metais EŽTT įpareigojo Lietuvą priimti lyties keitimo įstatymą per 3 mėnesius nuo sprendimo paskelbimo, arba sumokėti P. L. 40 000 eurų. Vyriausybė pasirinko pastarąjį variantą, o įstatymo dėl lyties keitimo nėra iki šiol.
Strasbūrą dažnai pasiekia ir nepatenkintųjų mūsų šalies kalėjimais ir jų darbuotojais skundai. Štai Juozas Valašinas pasiskundė, jog to meto Pravieniškių 2-ojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje pareigūnai su juo esą besielgiantys nežmoniškai ir žeminantys jo orumą. Teismas taip nemanė, bet nutarė, kad tai, jog per kratą J. Valašinui teko nuogai nusirengti pareigūnės akivaizdoje, iš tiesų pažeidė jo teises. Be to, J. Valašinas skundėsi, kad pareigūnai pažeidžia jo privatumą tuo, kad tikrina jo iš kalėjimo parašytus laiškus. Kai Strasbūro teismas pripažino, jog tai prieštarauja žmogaus teisėms, į Strasbūrą ėmė plaukti ir kitų kalinių skundai, kuriuose jie piktinosi, kad esą negalintys pasidalinti intymiomis mintimis su artimaisiais, nes pareigūnai atidžiai skaitantys jų korespondenciją. Taigi Lietuvos valstybė J. Valašinui sumokėjo 6000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir turėjo padengti jo bylinėjimosi išlaidas.
Strasbūro teismą pasiekė pats
Šiuo metu Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus nagrinėjančiame Strasbūro teisme yra apie 400 bylų prieš Lietuvą. Daugiau nei pusėje iš jų keliamas klausimas dėl per ilgo teismo proceso. Nemaža dalis bylų Strasbūrą pasiekia ir dėl netinkamo kardomųjų priemonių pritaikymo.
Kreiptis į EŽTT kainuoja nepigiai. Vien advokato paslaugos gali atsieiti nuo 10 000 iki 40 000 litų. Teismo reglamente numatyta, kad nemokama teisinė pagalba neišgalintiems susimokėti asmenimis gali būti suteikta tik pripažinus skundą priimtinu. Bylinėjimosi išlaidas galima atgauti ir laimėjus bylą, mat teismas tokiu atveju tas išlaidas liepia sumokėti valstybei, kuri ir buvo apskųsta Strasbūrui.
Bet štai užsispyręs žemaitis Pranciškus Pikturna (68 m.) iki EŽTT prisikasė savo jėgomis, nesumokėjęs advokatams nė lito. Mažeikių rajono Palnosų kaimo gyventojas, manydamas, jog žemėtvarkininkai, spręsdami žemės klausimus, pažeidžia jo teises ir mūsų šalies įstatymus, nutarė nesėdėti sudėjęs rankų. O kai Lietuvos teismai jo prašymus atmetė nenagrinėję, P. Pikturna kreipėsi į Strasbūrą. Keturias klases baigusiam pensininkui prašymą Strasbūro teismui padėjo surašyti jo žmona. Sumokėjęs 30 litų už oficialų skundo vertimą ir 7 litus už pašto paslaugas, po trijų savaičių P. Pikturna sulaukė pranešimo iš EŽTT, kad jo byla bus pradėta nagrinėti.
Tik faktai:
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra Strasbūre įkurta tarptautinė institucija, kuri nagrinėja skundus asmenų, teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Pagal minėtąją Konvenciją, prieš kreipiantis į EŽTT, būtina išnaudoti visas teisinės gynybos priemones savo valstybėje ir pateikti prašymą per 6 mėnesius po galutinio sprendimo datos.
Iš viso Strasbūro teismas yra atmetęs apie 2500 skundų prieš Lietuvą, o apie 60 bylų pažeidimai buvo nustatyti.
Pernai EŽTT gavo 261 skundą prieš Lietuvą. Buvo priimti sprendimai devyniose bylose prieš Lietuvą. Iš jų aštuoniose pripažinta, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Dažniausiai EŽTT priteisiamos sumos svyruoja nuo 1000 iki 9000 eurų.
Mažiausia iki šiol EŽTT priteista suma buvo 300 eurų – Puzino byloje prieš Lietuvą nutarus, kad buvo pažeista to kalinio teisė į susirašinėjimo slaptumą.
Strasbūro teisme 21 700 eurų pavyko prisiteisti Arvydui Stašaičiui – už pažeistą teisę į laisvę.
40 000 eurų EŽTT atseikėjo Raimundui Rainiui – jo ir Gasparavičiaus byloje prieš Lietuvą dėl diskriminacijos ir saviraiškos laisvės.
30 000 eurų iš Lietuvos priteista ir prokurorui Kęstui Ramanauskui – už pažeistą teisę į teisingą teismą.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
