Interviu pavadintas „Palanga – neįtikėtina Lietuvos sėkmė“. Nesunku įspėti, jog publikacijoje kalbama apie mūsų akiai įprastą, tačiau Europos, o gal ir net didesniu masteliu, lietuviškąjį unikumą – Palangoje esančią kelių sankirtą, tik vieną kartą metuose tampančią maratoninių lenktynių trasa ir joje vykstančias atkaklias varžybas, garsinančias šalį.
Žurnalistas įdėmiai apžvelgia šioje unikalioje trasoje virusias ir tebeverdančias ne tik sportines aistras, o ir kelią, nueitą nuo idėjos gimimo iki jos virsmo kūnu bei daug kitų aspektų, susijusių su šia, pasaulyje nedaug analogų teturinčią trasa ir jos ateities perspektyvomis.
„Tai didelė reklama ne tik Palangai, o ir visai šaliai. Džiugu, jog populiarus automobilių sporto leidinys neapsiribojo vien čia vykstančiomis maratoninėmis lenktynėmis, bet ir keletą sakinių paskyrė vis gražėjančiam miestui ir į vasaros malonumus siūlančiam pasinerti kurortui, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Galime tik didžiuotis, jog Palangą ir joje vykstančias lenktynes kasmet atranda vis daugiau ne tik šalies, bet ir užsienio sportininkų, o mes pasistengsime visus juos deramai sutikti ir pasiūlyti svečiams tokias sąlygas, kad nedvejodami jie atvyktų ir kitąmet.“
Pristatydamas lietuviškojo automobilių maratono trasą, publikacijos autorius cituoja 2008 metais čia lenktynes laimėjusį garsųjį tėvynainį, tituluočiausiąjį tų lenktynių dalyvį Peterį Dumbrecką, kai jis su egzotiškuoju „Spyker C8 Spyder GT2R“ pagerino pusdienį išsilaikiusį Andžejaus Dzikevičiaus trasos rekordą. Tačiau Peteris nė kiek nesupyko, kai šis jo pasiekimas išsilaikė dar trumpiau, o jį keliomis šimtosiomis sekundės dalimis „nukirpo“ tuomet į savo karjeros viršūnę pradėjęs kopti Jonas Gelžinis, dabar šešis kartus tapęs Palangoje rengiamų 1000 km lenktynių nugalėtoju.
P. Dumbreckas su tam tikra nostalgija prisimena ir trasos viduryje esančią „siurrealistinę“ degalinę, kurioje papildomi lenktyninių automobilių degalų bakai, ir neįtikėtiną šių lenktynių, pritraukiančių sportininkus net iš Australijos, Pietų Afrikos ar Jungtinių Amerikos Valstijų, fenomeną.
Pašnekovą D. Jonušį „Autosport“ pristato ir kaip buvusį „Formula Renault“ lenktynininką, praėjusio amžiaus pabaigoje sėkmingai rengusį nemenko populiarumo susilaukusias lenktynes miesto gatvėmis, tačiau visada svajojusį apie didesnę jų infrastruktūrą ir pačių lenktynių mastą ne mieste, o šalia jo.
Nors pasaulis ir žiniasklaida, tarp kurių ir minėtas anglų „Autosport“, pastebėjo bei netgi bando įspėti lietuviškosios trasos traukos fenomeną, lenktynių pagrindinis organizatorius dar turi galybę vizijų, kurioms įgyvendinti milijonų nebereikia, tačiau tai padarę būtume „didesni“ europiečiai, o ir kelių sankirtoje šalia Palangos esanti trasa neišvengiamai taptų labiau civilizuota.
„Štai ir šiame interviu ne vienam turi badyti akis užsieniečio pastebėjimas, jog be visų didelių darbų, atliktų šioje trasoje, Palangos arena, ko gero, vienintelė, kur varžybų dalyvių automobilių aptarnavimo ir remonto zona – žvyras su ištrupėjusio asfalto priemaišomis, – apgailestaudamas sako D. Jonušis. – O iki vyšnios ant šventinio torto tetrūksta tik mažmožio, pačios uogos, kuri trasos vertės kartelę neabejotinai kilstelėtų dar aukščiau.“
Ko gero, apie tai vėlu galvoti iki liepos 19–22 dienomis čia vyksiančių 18-ųjų renginio istorijoje maratoninių lenktynių.
Tačiau pats laikas planuojant kitų arba dar kitų metų jubiliejines, 20-ąsias, 1000 km lenktynes Palangoje.
