Portalui „Vanity Fair“ kino juostos režisierė atskleidė, jog filme pagrindinį vaidmenį norėjo paskirti tikrus sunkumus išgyvenusiam vaikui, tad vaikščiojo po našlaičių namus, cirko palapines ir lūšnynų mokyklas ieškodama tinkamo kandidato.
Keliems išrinktiesiems buvo liepta atlikti paskutinį testą. Jiems prieš akis padėjus pinigų krūvelę, būsimieji aktoriai turėjo juos staiga pagriebti. Angelina paklausdavo vaikų, kodėl jiems reikia pinigų. Jei jos netenkindavo jų pasiūlyta priežastis, pinigai būdavo grąžinami.
„Srey Moch (pagrindinį vaidmenį atliekanti mergaitė) buvo vienintelė, kuri labai ilgai į pinigus tiesiog spoksojo. Kai buvo liepta juos grąžinti, ją užplūdo įvairios emocijos“, - pasakojo režisierė. „Kai paklausiau, kodėl jai jie reikalingi, ji atsakė, kad mirus seneliui jų šeima neturi pinigų surengti gražioms laidotuvėms.“
Socialinio tinklo „Twitter“ naudotojai įsiuto sužinoję, kaip elgėsi garsi moteris ir išvadino ją negailestinga, o jos kūrybinę grupę šokiruojančia ir nesveika.
Filmo „First They Killed My Father“ veiksmas vysta Kambodžoje, šalyje, kur Angelina Jolie suteiktas garbės piliečio titulas ir šalyje, iš kurios yra kilęs pirmasis jos įsivaikintas vaikas. Filmas pasakoja apie Raudonuosius khmerus, komunistų režimą, Kambodžą valdžiusį 1975-1979 metais, ir jų negerus darbus.
Rėžimo lyderis Pol Potas negailestingai persekiojo, jo manymu, visuomenės priešus, tarp kurių buvusios valdžios atstovai ir su tuo bent kiek susiję asmenys, profesionalai ir intelektu pasižymintys žmonės, krikščionys, musulmonai ir budistai.
Pasak ekspertų, dėl įvairių persekiojimų buvo nužudyta maždaug 2 mln. Kambodžos gyventojų. Tai beveik trečdalis tuomet šalyje gyvenusių piliečių. Nei viena šeima neliko nenukentėjusi. Kai kuriais atvejais iš istorijos buvo ištrinamos ištisos giminės ir palaidotos taip vadinamuose Žudynių laukuose.
„Vanity Fair“ parengtame straipsnyje teigiama, jog filmavimo aikštelėje, dėl autentiško ir ten juntamo skausmo, tvyrojo gan stipri ir graudi atmosfera.
„Visi prie filmo kūrimo prisidėję žmonės buvo bent kažkaip susiję su šia tragedija. Jie ten neatvykdavo dirbti. Jie vaikščiojo savo protėvių, giminių ir artimųjų gyvavimo vietose, o filmą atkurti jiems norėjosi būtent iš pagarbos mirusiems“, - sakė Angelina.
Filmavimo aikštelėje nuolat dirbo terapeutas, kuris padėdavo prisiminimų aplankytiems aktoriams ir kūrybinei grupei. Netgi kai kurie stebėtojai teigė likę sutraumuoti, išvydę, kas dedasi priešais kameras.
„Kai ant tilto pasirodė Raudonaisiais khmerais persirengę aktoriai, kai kurie žmonės iš tikro klaupėsi ant žemės ir raudojo. Juos išgąsdino jų grįžimas“, - teigė režisierė.
