Ištiesti pagalbos renką ant nebūties slenksčio atsidūrusiam žmogui privalo tik statutiniai pareigūnai. Bet angelai, vilkintys uniformas, ne visada gali atsirasti ten, kur gyvybės laikrodis skaičiuoja sekundes. Tada juos pakeičia tie, kuriems padėti žūvančiajam skubina ne pareiga, o sąžinė.
Kasmet tokių, kurie negalvodami apie pavojų savo gyvybei puola į ugnį ir vandenį gelbėti kitų, yra ne vienas ir ne dešimt. Visi jie yra labai kuklūs žmonės ir savo poelgio nelaiko narsa. Išklausti, ką jie galvojo tą minutę, kai reikėjo apsispręsti, nelengva.
„Nieko negalvojau, tiesiog gelbėjau”, - sako ir pirmasis šiais metais skęstančiai paauglei ranką ištiesęs 34 metų šakietis Rimantas Zubrickas.
Vidudienis galėjo trukti amžinybę
Buvo sekmadienis. Vidurdienis. Laisvadieniu Rimantas džiaugėsi namuose su šeima. Ne kartą žvilgtelėjo į beveik iki daugiabučio namo kiemo ištvinusią Siesartį. Upė šiemet ne tik išsiliejo plačiai, bet ir buvo srauni. Rimantas atkreipė dėmesį į pakrante pareinančius žmones, pastebėjo ir palei upę šuniuką vedžiojančią paauglę. Vieną kartą priėjo prie lango, kitą, mergaitė vis dar buvo prie upės, žaidė su savo augintiniu. Viena akimirka prikaustė dėmesį. Linksmai pakrantėje straksėjęs šunelis netikėtai šoko į ištvinusią upę, o paskui jį stryktelėjo ir paauglė.
„Išgirdau, kaip ji suriko, įsikibo į betono luitą prie kranto, bet neišsilaikė ir vėl įkrito. Mačiau tik jos veidą virš vandens. Tada griebiau striukę - ir pro duris”, - prisiminė Rimantas.
Bėgdamas upės link, pagriebė po ranka pasitaikiusią šaką. Spėjo pagalvoti, išties vaikui šaką, gal sugebės įsikibti. Bet kai pribėgo prie kranto, mergaitę srovė jau buvo nunešusi apie 30 metrų nuo tos vietos, kur ji įslydo.
„Ištiesiau šaką ir šaukiau, kad ją griebtų, tikėjausi pritraukti skęstančiąją arčiau kranto. Bet jėgos buvo silpnos, virš putojančio vandens švysčiojo tik veidas. Tada supratau, kad nieko gero nebus, ir šokau pats į upę. Panirau iki kaklo. Mergaitę vanduo jau buvo nunešęs į vidurį upės. Kai ją ištraukiau ir pasodinau ant kranto, išgirdau ugniagesių sirenas ir greitosios pagalbos garsą”, - pasakojo Rimantas.
Į ledinį vandenį jam teko pulti dar kartą. Netikėtai pats iš vandens išsikapstęs penkiolikametės augintinis Uno vėl kažkaip atsidūrė putojančiame vandenyje.
Ant ribos
Pirmieji žodžiai, kuriuos Rimantas išgirdo iš mergaitės, buvo „ačiū”. „Net nusistebėjau, kaip ji, visa peršlapusi ir tirtanti, dar sugebėjo ištarti tuos žodžius”, - sakė vyras. Tą patį vakarą padėkoti už dukters išgelbėjimą į Rimanto ir jo draugės namus užsuko išgelbėtosios mama. Žinia apie nelaimę, įvykusią prie Siesarties, ją pasiekė iš Vilniaus. Kažkas paskambino Vilniuje gyvenančiam skęstančios mergaitės broliui ir liepė skubiai pranešti mamai. Kai motina atbėgo prie užtvankos, greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais jau vežė mergaitę į ligoninę.
Vakare pavojaus dukters sveikatai jau nebebuvo. Atšildę iki normalios temperatūros ir suteikę pagalbą, medikai ją išleido namo.
‚Negaliu žodžiais apsakyti dėkingumo, kurį jaučiu mano dukteriai gyvybę išgelbėjusiam vyrui. Jeigu ne jis, šios Velykos mūsų šeimai galėjo būti pačios liūdniausios per visą mano gyvenimą. Lėmė tik sekundės, ir būčiau netekusi Brigitos. Galima save raminti, kad viskas būtų baigęsi laimingai, bet gerai suprantu, kad tą kartą mano dukteriai gyvybės sugrąžinti atsitiktinumas negalėjo. Srovė upėje buvo žiauri, - po įvykio „Respublikai” sakė Brigitos mama. - Negaliu apsakyti, ką jaučiau, kai pažįstami mane vežė į ligoninę paskui greitosios pagalbos automobilį. Šypsena Brigitos veide, kurią pamačiau, kai sesutės mane palydėjo į palatą, atpirko viską”.
Rimantas tą vakarą ne kartą prisiminė mergaitę, vis pagalvodavo, kaip ji jaučiasi. Kaip galėjo jaustis ant gyvenimo ribos balansavusi mergaitė, gelbėtojas gerai suprato po bemiegės nakties. Vos sudėdavo bluostą, aplink suraibuliuodavo ir imdavo šniokšti vandens verpetai. Rimantas yra neblogas plaukikas, bet gebėjimas plaukti prieš stichiją neturėjo didelė reikšmės.
‚Man vandens buvo iki kaklo, o upės viduryje, kur mergaitę buvo nunešusi srovė, vargu ar ji kojomis dugną siekė”, - įsitikinęs gelbėtojas.
Dėkinga visą gyvenimą
UAB „Gulbelės prekyba” pardavėju dirbantis R.Zubrickas Šakiuose tapo žinomas per kelias minutes. Kuklaus iš prigimties vyro tai nedžiugina. Rimantas sako, gelbėti mergaitės bėgęs ne dėl garbės. „Įvykis kaip įvykis. Jaučiuos taip, kaip kiekvienas, išgelbėjęs žmogų”, - gynėsi kalbinamas.
Beje, Rimantas išgelbėjo jau antrą žmogų. Prieš aštuonerius metus, jam dar gyvenant gimtajame Briedžių kaime, vasarą vietos ežerėlyje skendo moteris. Ji nemokėjo plaukti.
„A, ten toks menkniekis, priplaukiau ir padėjau pasiekti krantą. Tos moters ne tik pavardės, bet ir veido nebeprisimenu”, - kuklinosi Rimantas. Moteris buvo išgelbėta, todėl apie nelaimę plačiau niekas ir nesužinojo.
Nepavyko jos surasti ir „Respublikai”, niekas iš vietinių to įvykio neprisiminė. Kad moteris yra gyva ir savo gelbėtojo nepamiršo, neabejojame.
Viename interneto portale, prie informacijos apie paauglę išgelbėjusį drąsų šakietį neprisistačiusi moteris parašė: „Džiaugiuosi, kad galiu sėdėti sveika ir šypsotis. Jei ne Rimantas, vargu ar dar kada nors būčiau galėjusi tai daryti. Ir toli gražu ne kiekvienas būtų taip pasielgęs. Dėkinga liksiu visą gyvenimą”.
Skaudžios Veisiejų Kalėdos
Praėjusias Kalėdas Lazdijų rajono Veisiejų miestelyje užtemdė tragedija - ant Ančios ežero ledo įlūžo ir skendo 40 metų vyras bei vienuolikos ir dvylikos metų berniukai, o po kelių valandų vieno iš nuskendusių vaikų motina rasta negyva, kaip įtariama, partrenkta neblaivaus vairuotojo.
„Per Veisiejus praskrido mirties angelas, bet jis buvo ir gailestingas, vieną gyvybę atidavė kaip priminimą, kad turime būti atsargesni”, - taip po šių skaudžių įvykių kalbėjo Veisiejų miestelio žmonės. Drąsaus lazdijiškio 36 metų Rolando Pauliukonio dėka vienam skęstančiam devynerių metų berniukui pavyko ištrūkti iš mirties glėbio.
Apie nelaimę vyras išgirdo iš savo draugės, kurią per šventes lankė, motinos. Prieš puldamas į ežerą gelbėti maždaug už šimto metrų nuo kranto eketėje besimurkdančių žmonių vyras dar spėjo paskambinti policijai.
„Pagriebiau ilgą pagalį ir nubėgau ledu prie skęstančių. Priartėjęs prie eketės ištiesiau kartį, tikėdamasis, kad eketėje esantys žmonės už jos užsikabins. Ranką betiesė vienas vaikutis, bet jis buvo toks sušalęs, kad nebepajėgė įsitverti. Tada prišliaužiau ledu prie properšos ir sugriebiau jo rankutę. Dar girdėjau pagalbos klyksmus iš vandens, bet niekuo jau nebegalėjau padėti”, - pasakojo R.Pauliukonis. Jam dar prisiėjo padėti vienam iš dviejų vaiko gelbėtojų. Jis įlūžo į ežerą.
„Nebuvo laiko galvoti apie baimę, - „Respublikai” pripažino lazdijiškis R.Pauliukonis ir pridūrė, kad daugelis miestelyje dabar jį laiko didvyriu: - O iš tikrųjų, koks aš čia didvyris? Tik kitam žmogui ranką ištiesiau”.
Per savo gyvenimą vyras išgelbėjo net tris skęstančius žmones. Maždaug prieš penkiolika metų iš Lazdijų rajone esančio Baltojo ežero ištraukė į brakonierių tinklus įsipainiojusį vyrą, kiek vėliau - tame pačiame ežere skęstantį pastarojo brolį.
2009 m. už pasižymėjimą gelbėjant žmones vandenyje apdovanoti
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (valstybinis apdovanojimas):
Aivaras Bružas - Telšių miesto gyventojas Masčio ežere išgelbėjo į ledą įlūžusio Š.J., gim. 1993 m., gyvybę;
Paulius Šepetauskas - Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys. Išgelbėjo Neryje skendusios S.R., gim. 1936 m., gyvybę;
Arvydas Mickus - Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas. Ne tarnybos metu Paparčių k. iš nulėkusio nuo kelio ir apvirtusio tvenkinyje automobilio išgelbėjo šeimą - tėvus ir dvi jų dukteris.
Už nuopelnus gyventojų saugai (Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apdovanojimas):
Giedrius Goberis - Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas. Druskininkų m. Alkos tvenkinyje išgelbėjo įlūžusį žmogų.
Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė (Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apdovanojimas):
Gintaras Bučys - Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas. Išgelbėjo Varduvos upėje įlūžusį ir skęstantį žmogų;
Vygantas Cibulskis - Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos Suvieko komandos ugniagesys gelbėtojas. Suvieko ežere išgelbėjo skęstantį žmogų;
Donatas Simanavičius - Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai ugniagesys gelbėtojas. Elektrėnų mariose išgelbėjo į ledą įlūžusius du žmones;
Sergejus Džašiašvilis - Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas. Trakuose, Totoriškių ežere, pasižymėjo gelbėjant skęstantį žmogų;
Andrejus Ruginis - Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kuršių mariose išgelbėjo lede įstrigusius žvejus;
Vidmantas Mažeika - Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kuršių mariose išgelbėjo įlūžusius tris žmones;
Genadijus Kornejevas - Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kuršių mariose apvirtus buriniam katamaranui, operatyviai surado ir išgelbėjo į vandenį įkritusį ir dingusį jo savininką;
Arūnas Mackelis - Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Kuršių mariose apvirtus buriniam katamaranui, operatyviai surado ir išgelbėjo į vandenį įkritusį ir dingusį jo savininką;
Giedrius Goberis - Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigūnas. Druskininkų m. Alkos tvenkinyje išgelbėjo įlūžusį žmogų.
Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dalia BYČIENĖ
