A. Žlabys fortepijono meno išvyko studijuoti į JAV ir netrukus ten buvo pastebėtas kaip „švytinti fortepijono viltis“ (dienraštis „The New York Sun“). Vėliau atlikėjas koncertavo su daugybe garsių pasaulio simfoninių orkestrų, tarp jų Niujorko filharmonijos, Bostono, Klivlando, Roterdamo, Buenos Airių ir kitais.
Pianisto koncertinis gyvenimas itin aktyvus. Tokiose prestižinėse pasaulio koncertų salėse kaip Carnegie Hall (Niujorkas), Linkoln Center (Niujorkas), The Musikverein (Viena) savo pasirodymus surengęs ir apie 30–40 koncertų per metus atliekantis fortepijono virtuozas gyvenimo tempu nesiskundžia.
„Jeigu žmogus dirba tą darbą, kurį iš tikrųjų mėgsta, ir juo gyvena, tai yra pats svarbiausias jo pasiekimas. Dėl to Amerikoje aš jaučiuosi labai gerai ir turiu puikias sąlygas bei visas galimybes groti“, – yra sakęs žymusis pianistas.
Spalio 20–21 d. koncertuose „Andrius Žlabys: garsų romantika“ pianistas atliks įžymiojo vokiečių romantiko Roberto Schumanno koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 54.
„Sviatoslavas Richteris yra pasakęs: „Nėra jokios tikros muzikos, kuri nebūtų romantiška.“ Aš manau, kad muzika gimsta dėl to, kad jausmams nėra, kur dėtis, ir jie turi pereiti į muziką, nesvarbu, baroko, klasicizmo ar romantizmo laikais. Galbūt romantizme tai buvo labiau pabrėžta, bet aš manau, pasąmonėje tai buvo visąlaik“, – LRT televizijos laidai „Laiko portretai“ (aut. Dalia Kutavičienė) yra sakęs žymusis pianistas.
Paklaustas, kokią muziką labiausiai mėgsta, A. Žlabys sakė: „Man dažniausiai būna artima ta muzika, kurią aš groju tuo momentu. Aš bandau įdėti tai, ką turiu, į kiekvieną kūrinį, kurį atlieku.
Visų pirma bandai pamatyti, kas yra įdėta muzikoje, po to pajausti. Ir pajausti negali niekaip kitaip, tik per save. O klausytojas irgi pajaus per savo patirtį. Tai yra kalba, kurią reikia mokytis suprasti. Ji nekalba bet kuriam pasitaikiusiam žmogui“, – laidoje pasakojo pianistas.
A. Žlabys svarstė, kad apibūdinti, kodėl muzika sukuria tokį poveikį, yra labai sunku.
„Neseniai skaičiau tokį įdomų muzikos apibrėžimą, kad muzika yra prisilietimas per atstumą. Kaip rankos paspaudimas, apkabinimas ar paglostymas. Tam tikra prasme muzika yra laiko mašina. Kaip klausytojas aš galiu patirti pojūčius, kuriuos jautė kompozitorius rašydamas. Tame ir yra muzikos magija“, – įsitikinęs pianistas.
