Ruošdamiesi varžyboms patys sėkmingiausi šonaslydininkai naudojasi patikrintais receptais, koks turėtų būti „driftui“ skirtas automobilis, kad kuo mažiau gestų, atlaikytų kuo didesnę galią ir sukimo momentą, o tuo pačiu – nepriverstų ištaškyti kalno pinigų. Ir panašu, kad Andrius Vasiliauskas, vienas pajėgiausių Lietuvos šonaslydininkų, atrado formulę, kuria turėtų susižavėti ne tik Lietuvos „drifteriai“.
A. Vasiliausko „AVAS Motors“ dirbtuvėse ant keltuvo kybo jo senasis šonaslydžiui naudotas BMW, tačiau svarbiausia naujiena čia – kitas BMW E92, po kurio kėbulu slepiasi gausybė naujovių.
„Tai jau aštuntas mano pagamintas „drifto“ automobilis. Taip, vėl BMW E92, „trečiukas“, tą receptą aš puikiai žinau. Tačiau šis turi kitokių technologijų. Manau, artimiausioje Europos šalyje mes tokių nerasime“, – kalbėjo A. Vasiliauskas, pasakodamas apie naujausią „AVAS Motors“ dirbtuvių gaminį.
Standartinio variklio galimybės stebina
Po kevlaro kėbulu papuošto „trečiuko“ kapotu – standartinis trilitris benzininis BMW variklis, žymimas kodu S55, turintis tiesioginio degalų įpurškimo sistemą. Ir, pasakoja A. Vasiliauskas, konstruojant šį projektą, originaliai BMW širdžiai buvo pritaikytas nestandartinis programuojamas kompiuteris. Anot „drifterio“, žmogus, kuris atliko programavimo darbus, suderino, matyt, jau tūkstančius variklių, tačiau tokios konfigūracijos ėmėsi pirmą kartą.
Liko čia ir įprasta degalų įpurškimo sistema, tačiau pastaroji naudojama tada, kai prireikia daugiau galios. Kitaip tariant, sako A. Vasiliauskas, veikti pradeda tada, kai turbinos slėgis pasiekia 2 barus.
Dar vienas įdomesnis dalykas tas, kad šiame modelyje sumontuota pusiau automatinė septynių laipsnių pavarų dėžė, valdoma hidraulinės sistemos. Pašnekovas sako, kad ji yra kelis kartus greitesnė nei bet kuri sekvencinė pavarų dėžė, be to, yra beprotiškai tiksli.
„Kitaip tariant, viskas šiame automobilyje veikia taip, kaip turėtų veikti standartiniame BMW M serijos modelyje. Tik mes viską „apgavę“ ir nieko gamyklinio nenaudojame“, – kalba A. Vasiliauskas.
Darbų rezultatas – įspūdingas. Visiškai standartinis BMW variklis bei turbina, galinti sukelti slėgį iki 2,8 baro, leidžia išgauti 750 AG į ratus bei pasiekti 1000 Nm sukimo momentą bei sveriantis apie 1150 kg. Vienintelė vieta, kuriai prireikia modifikacijų, aiškina A. Vasiliauskas, yra alkūninio veleno skriemulio apsauga, mat ši, kai variklio galia keliama virš 500 AG, yra linkusi prasisukti.
„Nuo senų laikų yra gajus noras daryti viską nuo nulio. Bet, manau, visi automobiliai, kurie turi gamyklinius motorus su tiesioginiu degalų įpurškimu, turbokompresorius, yra labai patvarūs. O šio variklio „viduriai“ ypatingai patvarūs. Pavyzdžiui, mano senas sportinis automobilis turi tokį patį variklį, tik jo švaistikliai kaltiniai. Jo galia yra 850 AG į ratus, o kitkas yra beveik tas pats“, – dalinosi A. Vasiliauskas.
Penki programuojami objektai
Dar viena ypatybė, kuria naujasis A. Vasiliausko bolidas skiriasi nuo ankstesnio ir kitų „driftui“ skirtų projektinių automobilių, yra tai, kiek programuojamų objektų čia yra. A. Vasiliauskas suskaičiuoja, jog penki.
„Elektronika šiame modelyje visiškai kitokia nei buvo mano senajame automobilyje. Čia programuojamas prietaisų skydelis, variklio ir pavarų dėžės kompiuteriai, visa kėbulo elektronika ir aukšto slėgio degalų siurblio kompiuteris, kuris valdo degalų purkštukus. Sename automobilyje buvo trys programuojami objektai, o jeigu palygintume su standartiniu paprastu lietuvišku projektu, ten būtų tik programuojamas variklio kompiuteris“, – sako A. Vasiliauskas.
Beje, dar viena šio „drifto“ bolido ypatybė – galinis tiltas iš BMW M4 modelio. A. Vasiliauskas pasakoja, kad šis patobulintas ir pritaikytas E92 kėbului ir naudojamas pirmiausia dėl to, kad tokių galinių tiltų dar įmanoma rasti.
„Jeigu reikėtų gauti E92 galinį tiltą su pusašiais, reduktoriais, jau būtų keblu. Ypač gauti tokį, kuris atlaikytų galią“, – sako sportininkas.
Gerokai pigiau
Pasakodamas apie naujo šonaslydžiui skirto automobilio receptą, A. Vasiliauskas neslepia, automobilis ne tik technologiškai pranašesnis, bet ir susirinkti tokį komplektą yra kur kas pigiau nei, pavyzdžiui, imtis legendinio japoniško 2JZ variklio modifikacijų ir pritaikyti šį „driftui“.
„Ir dar labai abejoju, ar modifikacijoms išleidus, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, pavyktų pasiekti tokius skaičius, kaip šiuo atveju su standartiniu varikliu“, – kalba žinovas.
Anot jo, tam, kuris norėtų susirinkti tokį pavarų dėžės ir variklio komplektą reikėtų nusiteikti išleisti kelis tūkstančius eurų.
„Už tokius pinigus būtų sunku išgauti analogiškus skaičius iš bet kurio kito projekto. Be to, jis važiuoja benzinu, nereikia etanolio, tai reiškia, kad gali bet kuriose varžybose važiuoti“, – akcentuoja A. Vasiliauskas.
Privalumų turi ir naujoji pusiau automatinė pavarų dėžė, pakeitusi įprastą sekvencinę. Pasak A. Vasiliausko, ji gerokai tylesnė, tad važiuojant nesigirdi jokių pašalinių triukšmų. Be to, pasiruošti atsarginę pavarų dėžę kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų.
„Tai jeigu per varžybas ji sugedo, aš pasiimu, įsidedu atsarginę ir važiuoju toliau. Jei sugedo įprasta sekvencinė, tai reiškia mažiausiai 2 tūkst. eurų nuostolį. Galiausiai, pati pavarų dėžė nėra itin brangi, kainuoja apie tūkstantį-pusantro tūkstančio eurų, o kartu gauni ir pavarų dėžę, ir sankabą. Mano sportiniame automobilyje sekvencinė pavarų dėžė ir sankaba kainuoja apie 11 tūkst. eurų“, – lygina A. Vasiliauskas.
Ruošdamiesi varžyboms patys sėkmingiausi šonaslydininkai naudojasi patikrintais receptais, koks turėtų būti „driftui“ skirtas automobilis, kad kuo mažiau gestų, atlaikytų kuo didesnę galią ir sukimo momentą, o tuo pačiu – nepriverstų ištaškyti kalno pinigų. Ir panašu, kad Andrius Vasiliauskas, vienas pajėgiausių Lietuvos šonaslydininkų, atrado formulę, kuria turėtų susižavėti ne tik Lietuvos „drifteriai“.
A. Vasiliausko „AVAS Motors“ dirbtuvėse ant keltuvo kybo jo senasis šonaslydžiui naudotas BMW, tačiau svarbiausia naujiena čia – kitas BMW E92, po kurio kėbulu slepiasi gausybė naujovių.
„Tai jau aštuntas mano pagamintas „drifto“ automobilis. Taip, vėl BMW E92, „trečiukas“, tą receptą aš puikiai žinau. Tačiau šis turi kitokių technologijų. Manau, artimiausioje Europos šalyje mes tokių nerasime“, – kalbėjo A. Vasiliauskas, pasakodamas apie naujausią „AVAS Motors“ dirbtuvių gaminį.
Standartinio variklio galimybės stebina
Po kevlaro kėbulu papuošto „trečiuko“ kapotu – standartinis trilitris benzininis BMW variklis, žymimas kodu S55, turintis tiesioginio degalų įpurškimo sistemą. Ir, pasakoja A. Vasiliauskas, konstruojant šį projektą, originaliai BMW širdžiai buvo pritaikytas nestandartinis programuojamas kompiuteris. Anot „drifterio“, žmogus, kuris atliko programavimo darbus, suderino, matyt, jau tūkstančius variklių, tačiau tokios konfigūracijos ėmėsi pirmą kartą.
Liko čia ir įprasta degalų įpurškimo sistema, tačiau pastaroji naudojama tada, kai prireikia daugiau galios. Kitaip tariant, sako A. Vasiliauskas, veikti pradeda tada, kai turbinos slėgis pasiekia 2 barus.
Dar vienas įdomesnis dalykas tas, kad šiame modelyje sumontuota pusiau automatinė septynių laipsnių pavarų dėžė, valdoma hidraulinės sistemos. Pašnekovas sako, kad ji yra kelis kartus greitesnė nei bet kuri sekvencinė pavarų dėžė, be to, yra beprotiškai tiksli.
„Kitaip tariant, viskas šiame automobilyje veikia taip, kaip turėtų veikti standartiniame BMW M serijos modelyje. Tik mes viską „apgavę“ ir nieko gamyklinio nenaudojame“, – kalba A. Vasiliauskas.
Darbų rezultatas – įspūdingas. Visiškai standartinis BMW variklis bei turbina, galinti sukelti slėgį iki 2,8 baro, leidžia išgauti 750 AG į ratus bei pasiekti 1000 Nm sukimo momentą bei sveriantis apie 1150 kg. Vienintelė vieta, kuriai prireikia modifikacijų, aiškina A. Vasiliauskas, yra alkūninio veleno skriemulio apsauga, mat ši, kai variklio galia keliama virš 500 AG, yra linkusi prasisukti.
„Nuo senų laikų yra gajus noras daryti viską nuo nulio. Bet, manau, visi automobiliai, kurie turi gamyklinius motorus su tiesioginiu degalų įpurškimu, turbokompresorius, yra labai patvarūs. O šio variklio „viduriai“ ypatingai patvarūs. Pavyzdžiui, mano senas sportinis automobilis turi tokį patį variklį, tik jo švaistikliai kaltiniai. Jo galia yra 850 AG į ratus, o kitkas yra beveik tas pats“, – dalinosi A. Vasiliauskas.
Penki programuojami objektai
Dar viena ypatybė, kuria naujasis A. Vasiliausko bolidas skiriasi nuo ankstesnio ir kitų „driftui“ skirtų projektinių automobilių, yra tai, kiek programuojamų objektų čia yra. A. Vasiliauskas suskaičiuoja, jog penki.
„Elektronika šiame modelyje visiškai kitokia nei buvo mano senajame automobilyje. Čia programuojamas prietaisų skydelis, variklio ir pavarų dėžės kompiuteriai, visa kėbulo elektronika ir aukšto slėgio degalų siurblio kompiuteris, kuris valdo degalų purkštukus. Sename automobilyje buvo trys programuojami objektai, o jeigu palygintume su standartiniu paprastu lietuvišku projektu, ten būtų tik programuojamas variklio kompiuteris“, – sako A. Vasiliauskas.
Beje, dar viena šio „drifto“ bolido ypatybė – galinis tiltas iš BMW M4 modelio. A. Vasiliauskas pasakoja, kad šis patobulintas ir pritaikytas E92 kėbului ir naudojamas pirmiausia dėl to, kad tokių galinių tiltų dar įmanoma rasti.
„Jeigu reikėtų gauti E92 galinį tiltą su pusašiais, reduktoriais, jau būtų keblu. Ypač gauti tokį, kuris atlaikytų galią“, – sako sportininkas.
Gerokai pigiau
Pasakodamas apie naujo šonaslydžiui skirto automobilio receptą, A. Vasiliauskas neslepia, automobilis ne tik technologiškai pranašesnis, bet ir susirinkti tokį komplektą yra kur kas pigiau nei, pavyzdžiui, imtis legendinio japoniško 2JZ variklio modifikacijų ir pritaikyti šį „driftui“.
„Ir dar labai abejoju, ar modifikacijoms išleidus, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, pavyktų pasiekti tokius skaičius, kaip šiuo atveju su standartiniu varikliu“, – kalba žinovas.
Anot jo, tam, kuris norėtų susirinkti tokį pavarų dėžės ir variklio komplektą reikėtų nusiteikti išleisti kelis tūkstančius eurų.
„Už tokius pinigus būtų sunku išgauti analogiškus skaičius iš bet kurio kito projekto. Be to, jis važiuoja benzinu, nereikia etanolio, tai reiškia, kad gali bet kuriose varžybose važiuoti“, – akcentuoja A. Vasiliauskas.
Privalumų turi ir naujoji pusiau automatinė pavarų dėžė, pakeitusi įprastą sekvencinę. Pasak A. Vasiliausko, ji gerokai tylesnė, tad važiuojant nesigirdi jokių pašalinių triukšmų. Be to, pasiruošti atsarginę pavarų dėžę kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų.
„Tai jeigu per varžybas ji sugedo, aš pasiimu, įsidedu atsarginę ir važiuoju toliau. Jei sugedo įprasta sekvencinė, tai reiškia mažiausiai 2 tūkst. eurų nuostolį. Galiausiai, pati pavarų dėžė nėra itin brangi, kainuoja apie tūkstantį-pusantro tūkstančio eurų, o kartu gauni ir pavarų dėžę, ir sankabą. Mano sportiniame automobilyje sekvencinė pavarų dėžė ir sankaba kainuoja apie 11 tūkst. eurų“, – lygina A. Vasiliauskas.
