• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žurnalistai mėgaujasi faktu, kad tik keturi žmonės atvyko į žemdirbių piketą Kalvarijoje. Atrodytų, galima sveikinti Algirdą Brazauską, dar kartą perkirtusį Gordijaus mazgą. Pažadų, derybų, naujų pažadų, naujų derybų maratonas, atrodo, išsiurbė iš įpykusių žemdirbių visą energiją.

REKLAMA
REKLAMA

Nenuostabu, derybininkų jėgos iš pat pradžių nebuvo lygios. Vienoje pusėje partiniuose posėdžiuose didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį praleidęs premjeras, kitoje - žmonės, kuriems jau vien kelionė į Vilnių - egzotika.

REKLAMA

Pabandykime įvardyti kelių blokados trilerio padarinius: milijonais pasipildė pieno perdirbėjų kišenės, o įvairūs Lietuvos socialiniai sluoksniai dar kartą pabuvojo neapykantos pamokoje. Tokios pamokos nėra naujiena. Jas puikiai yra aprašęs George’as Orwellas knygoje “1984”. Susirinkę kelius blokuoti žemdirbiai garsiai išrėkė neapykantą visais tais, kurie gyvena geriau negu jie, ar net tais, kurie gyvena kitaip nei jie. Savo ruožtu vežėjai, pramonės sektoriaus atstovai “pasikrovė” neapykanta žemdirbiams, kurie esą yra svarstis po Lietuvos ūkio kaklu. Įtemptoje situacijoje ypač įspūdingai pasielgė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad tiek, kiek žemdirbiai gaus papildomos paramos, bus atimta iš kultūros, švietimo darbuotojų, taip pat kelių fondo. Esą, kultūrininkai ir kiti, žinokite, kas yra tikrasis jūsų priešas - egoistiškas žemdirbys. Kai socialinės klasės pešasi tarpusavyje, mažiau kritikos tenka valdžiai.

REKLAMA
REKLAMA

Gera žinoti, kad valdžia yra taupi. Tik ar visada? Net jei nekalbėsime apie Valdovų rūmų statybą ir įvairius grandiozinius fasadinės kultūros projektus, pakanka pavartyti straipsnius apie valstybinių įmonių autoūkį, lengvabūdiškai švaistomus valstybės milijonus draugų ir draugių verslui paremti bei įvairias komisijas kitų komisijų veiklai kontroliuoti. Štai ir kyla žemdirbiui teisėtas klausimas, ar iš tiesų valstybė negali paremti merdinčio žemės ūkio?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, yra dar ir kitas teisėtas klausimas - kodėl reikėtų “sudeginti” pinigus žemės sektoriaus “katilinėje”, jei visa nauda išeina “pro kaminą”? Bjaurus klausimas. Lengviausia atsakyti, kad rinkos sąlygomis kiekvienas turi suktis kaip išmano. Tačiau Vakarų Europos valstybės tokios logikos jau “atsikando” XIX amžiaus pabaigoje. Solidarumo šūkis ekonominiame gyvenime nėra vien tik moralistų idėja, tai pragmatiškas principas, kuriuo vadovaujasi visų išsivysčiusių valstybių ekonominis gyvenimas. Galbūt skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas, tačiau skęstantieji paprastai nusitempia paskui save ir visus kitus. Jie neturi ko prarasti. Kita vertus, įvairių socialinių klasių santalka visada veiksmingiau nei visų karas su visais.

REKLAMA

Taigi ar iš tiesų Algirdas Brazauskas išsprendė žemės ūkio sektoriaus problemą? Vargu. Paprasčiausiai problema kuriam laikui pridengta taupumo širma. Iki kito karto. Veikiausiai iki grūdų derliaus nuėmimo pradžios. Kita vertus, problemos nebūtų išsprendusi ir papildoma finansinė injekcija pieno perdirbėjams. Kilus konfliktui taip niekas ir nepaaiškino, kodėl pieno produktai vartotojus pasiekia pabrangę daug daugiau nei, pavyzdžiui, Vakarų Europos valstybėse? Kodėl iki šiol neturime aiškios žemės ūkio plėtros ir modernizavimo strategijos? SAPARD šiuo atveju neišgelbės, o dar padidins turtinę nelygybę kaime.

REKLAMA

Tikrai neprieštaraučiau, jei valstybė padidintų paramą žemės ūkiui. Ne kaip labdarą, bet kaip planingą investiciją. Tačiau tik tuo atveju, jei rėksmingi žemdirbių atstovai sugebėtų pateikti argumentuotą planą, kaip pasiekti, kad žemės ūkio sektorius nuo paramos stiprėtų ir jos reikėtų vis mažiau, o ne atvirkščiai. Šiandien veikia įvairios valstybės finansuojamos įstaigos, kurios turėtų rūpintis tokio plano parengimu, o ne vien tik valstybės paramos paskirstymu. Ar ne per daug mums kainuoja perskirstytojai? Jei iš tiesų nesugebame patys atrasti būdo, kaip modernizuoti žemės ūkį, atsisakykime savų žemės ūkio “specialistų” paslaugų ir pasisamdykime Europos Sąjungos ekspertus.

Pabaigoje paradoksalus klausimas - ar ne prasmingiau, užuot išdalijus dešimtis milijonų paramai, skirti kelis šimtus milijonų racionalioms investicijoms ir realiam žemės ūkio sektoriaus stiprinimui?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų