Seimo EBSW komisija aiškiai įvardijo valdžios atsakomybę
Seimo EBSW komisijos išvados, nors jos dar nėra galutinai patvirtintos, nes Seimas neapsisprendė, nėra tokios beviltiškos, kaip pateikia spauda. Nors nėra tiesiogiai įvardyta Algirdo Brazausko ar Adolfo Šleževičiaus atsakomybė, bet atskleistas bendras faktinis kontekstas, kuris akivaizdžiai nurodo tuometinės valdžios atsakomybę. Pacituosiu baigiamąsias išvadas:
5. EBSW grupės aktyvios veiklos laikotarpiu nebuvo parengti, pateikti ar priimti teisės aktai, susiję su investicinių akcinių bendrovių transformavimu į investicinius fondus ir holdingo įmones bei kiti teisės aktai, reglamentuojančių tokių investicinių akcinių bendrovių veiklos kontrolę ir Lietuvos piliečių investicinių lėšų apsaugą bei panaudojimo kontrolę investicinėse akcinėse bendrovėse. Tai leido tokioms grupėms kaip EBSW nekontroliuojamai manipuliuoti Lietuvos piliečių investicinėmis ir piniginėmis lėšomis, nevaržomai supirkti didžiulį kiekį valstybės įmonių, kuriose dirbo dešimtys tūkstančių darbuotojų ir privesti dalį įmonių prie bankroto;
6. Nei viena valstybės institucija nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta teisinė Lietuvos piliečių pinigų, valstybės turto apsauga ir finansų bei apskaitos sistemos kontrolė privatizuojant ir valdant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Komisija pagrįstai mano, kad EBSW grupė, dalyvaudama valstybinio turto privatizavimo procese veikė nevaržoma, nebijodama teisinės atsakomybės ir nebaudžiama;
7. Aktyvi EBSW grupės veikla ir naudingi tai grupei valdžios institucijų sprendimai arba ribojančių sprendimų priėmimo atidėliojimas ar neveikimas ir buvusios padėties toleravimas byloja apie Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės palaikymą EBSW grupės interesų.
Valdžios atsakomybė aiškiai įvardyta. Nereikia spėlioti, kas tuo metu buvo valdžioje: prezidentas A. Brazauskas ir LDDP dauguma Seime, paskyrusi partijos pirmininko A. Šleževičiaus Vyriausybę. Komisija akivaizdžiai nustatė jų atsakomybę ir nereikia nuvertinti komisijos darbo, nes tai yra naudinga tiems patiems LDDP įpėdiniams.
Be abejo, ir Brazauskas, ir tuometinės LDDP lyderiai, aktyviai veikiantys ir šiandieninėje politikoje, neigė ir neigs savo atsakomybę už EBSW veiklai sudarytas sąlygas. Neigs ir savo finansinius ryšius su EBSW ar atskirais koncerno veikėjais. Ar jie meluoja, gali atsakyti tik Gintaras Petrikas. Jis Amerikoje, o visa kita buvo seniai. Iš tiesų galima teigti, kad tai yra seni dalykai, ir stebėtis, ko čia tie konservatoriai vis kimba. Tačiau blogai yra ne tik tai, kas įvyko prieš 10-12 metų, bet ypač blogai yra tai, kas vyksta dabar: potencialus aukščiausiojo lygmens politikų galimas melas.
Vakar TV3 parodytas reportažas apie Banevičiaus, Petkevičiaus ir kitų asmenų liudijimus, kad prieš 1992 metų rinkimus LDDP buvo susijusi su G. Petriku, kad G. Petrikas finansavo rinkimų kampaniją, reikalauja aiškumo. Ir Banevičius, ir Petkevičius gali atrodyti nepatikimi liudytojai, galima abejoti, ar verta aiškintis 1992 metų rinkimų kampanijos finansavimo detales, tačiau negalima ramiai žiūrėti į galimybę, kad šiandien ministras Gediminas Kirkilas ir premjeras A. Brazauskas galbūt atvirai meluoja, neigdami J. Banevičiaus paliudijimus. Kas teisus – ar leidėjas Jaroslavas Banevičius, ar viską neigiantis ministras G. Kirkilas, gali nustatyti tik teismas. Noriu priminti, kad šiandieninis ministro ar premjero galimas melas yra kur kas rimtesnė problema nei tai, kas finansavo LDDP rinkimų kampaniją 1992 metais. Viešas politikų melas gali būti traktuojamas kaip jų priesaikos sulaužymas.
Sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimai neturi senaties termino
„Draugystės“ byloje aiškėja daug naujų detalių. Kai kurios iš jų yra svarbios ir leidžiančios kitaip vertinti kai kuriuos daug svarbesnius pastarųjų penkerių metų reiškinius nei vien tik kažkokios „Draugystės“ privatizavimas. Paaiškėjo, kad „Draugystės“ reikaluose ypač svarbų vaidmenį suvaidino tikra „draugystė“. Brazausko ir Paleičiko draugystė. Būsimoji Brazauskienė atstovavo Paleičiko „Vaizgai“, šiai 2000 m. iš valstybės įsigyjant „Draugystės“ akcijas; Butrimas dar 1998 m. dalį savo turimų akcijų taip pat pardavė „Vaizgai“. Toks bendras Brazauskų ir Paleičikų verslas labai gerai paaiškina, kodėl A. Brazauskas 1998-1999 metais, valstybei pardavinėjant „Mažeikių naftos“ akcijas, taip rūpinosi „Lukoil“ reikalais ir taip priešinosi Vyriausybės siekiui pasirašyti sutartį su „Williams“ kompanija. Mes tuo metu skaudžiai pralaimėjome propagandinį karą „Lukoil“ (ir dabar dar jaučiame to padarinius), o dabar aiškėja, kaip ir kiek „Lukoil“ atsilygino savo propagandinės kampanijos realizuotojams Lietuvoje. Aiškėja, kokiais būdais jis siekė savo interesų realizavimo ir kaip tame dalyvavo aukšti Lietuvos politikai.
Tai, ką matome šiandien, tai, kas aiškėja apie neseną praeitį, yra visiškai priešinga tam, ko iš politikos ir politikų tikisi piliečiai. 2006 m. gruodžio 10-12 dieną mūsų užsakymu „Vilmorus“ kompanija atliko išsamų visuomenės vertybių tyrimą. Į klausimą „Kuo politinės partijos ir politikai jus erzina labiausiai“ net 53,7 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą, kad politikai ir partijos „eina į valdžią pasipelnyti, o ne tarnauti Lietuvai“. Lygiai taip pat į klausimą „Kokios trys savybės politikui svarbiausios“ net 75 proc. apklaustųjų renkasi atsakymą „atsakomybė“, o 61 proc. renkasi „sąžiningumą“, visi kiti atsakymai stipriai atsilieka (trečias populiariausias atsakymas „padorumas“ – surinko tik 32 proc. balsų). Atsakant į klausimą „Ko labiausiai tikitės iš politikų, už kuriuos balsuojate“, tarp populiariausių trijų atsakymų yra „pažadų vykdymas“ ir „sąžiningumas, skaidrumas“.
Sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimai neturi senaties termino. Ir net jei teisėsauga dėl objektyvių priežasčių jau yra nepajėgi teisiškai įvertinti politikų atsakomybės viename ar kitame epizode, politinės atsakomybės įvertinimą turi duoti patys politikai. Todėl ir EBSW, ir „Draugystės“ istorijos politinis vertinimas turi aiškią ir svarbią prasmę. Tai jau šiandieninių politikų atsakomybės klausimas: sąžiningai ir atvirai įvertinti praeities klaidas ar nusikalstamą aplaidumą, dėl ko Lietuvos žmonės patyrė didžiulių nuostolių. Tik taip galime sugrąžinti žmonių tikėjimą, kad Lietuvos politikai gali būti sąžiningi ir atsakingi.
Konservatoriai, iš kitų reikalaujantys atsakomybės ir sąžiningumo, sau taiko tokius pat reikalavimus
Šioje vietoje jums gali iškilti klausimas, o kaip konservatoriai, iš kitų reikalaujantys atsakomybės ir sąžiningumo, ar sau taiko tokius pat reikalavimus? Gali iškilti klausimas, kaip ten Kubiliui su jo uošve, jos anksčiau vadovauta Katalikų mokytojų sąjunga (KMS) ir jos valdomais Augustijonų vienuolyno pastatais Vilniaus senamiestyje? Man jau atsibosta aiškinti, kad aš su tuo nieko bendra neturiu. Tiesiogiai lyg ir niekas manęs nekaltina, bet vis tiek stengiamasi sudaryti vaizdą, kad ir „Kubilius toks pat“. Neapsikęsdami tokių nuolatinių bandymų susieti mane su uošvės visuomenine veikla, mes sutarėme ir Jurgiu Razma dar praėjusių metų lapkričio mėnesį kreiptis į Generalinę prokuratūrą su klausimu, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas Vilniaus savivaldybei Katalikų mokytojų sąjungai suteikiant teisę valdyti vienuolyno patalpas ir šiai organizacijai valdant šias patalpas. Šiomis dienomis prokuratūra atsakė, kad ji dėl galimų įstatymų pažeidimų savivaldybės veiksmuose kreipėsi į teismą. Aš nesiruošiu vertinti nei savivaldybės veiksmų, nei KMS veiklos, nei tuo labiau uošvės visuomeninės veiklos, tačiau manau, kad geriausia būtų, jeigu vienuolyno patalpos ar KMS apsisprendimu, ar teismo sprendimu būtų sugrąžintos bažnyčiai, valstybei ar savivaldybei ir jų panaudojimas būtų iš naujo apsvarstytas. Bent jau man gyvenimas tikrai būtų ramesnis.
Nesu Katalikų mokytojų sąjungos atstovas spaudai, nesu su ja niekaip susijęs, išskyrus tai, kad esu vedęs ir turiu uošvę, apie KMS veiklą žinau labai nedaug, tačiau esu pasiruošęs atvirai atsakyti į visus jums galinčius kilti klausimus. To reikalauja politikos sąžiningumo ir atsakomybės principai, kuriuos mes puoselėjame.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2006-02-06
Andrius Kubilius yra Tėvynės sąjungos pirmininkas, opozicijos lyderis.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.