Nuo ateinančių metų pradžios mažės pensijos ir bedarbių pašalpos, nuo liepos - motinystės išmokos, o valstybės remiamoms šeimoms nebebus mokami "vaiko pinigai". Po nepavykusio balsavimo antradienį, trečiadienį Seimas vis dėlto pritarė atitinkamam Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymui.
Už įstatymo projektą balsavo 66 Seimo nariai, prieš - 63, susilaikė 1. Priimti šį įstatymą pavyko tik iš antro karto, nes pirmasis balsavimas antradienį neįvyko dėl per mažo balsavusiųjų parlamentarų skaičiaus.
Du kartus balsuoti reikėjo ir trečiadienį, nes pirmojo balsavimo metu blogai veikė Seimo elektroninio balsavimo sistema. "Tvarkiečiai" teigė, kad tik trečiadienį priesaiką davęs jų partijos narys Remigijus Žemaitaitis apskritai negalėjo pareikšti savo valios, nes nebuvo aktyvuota jo balsavimo kortelė.
Sutvarkius technines problemas valdantiesiems vis dėlto pavyko dviejų balsų persvara įstatymą priimti.
Šis įstatymas įsigalios ateinančių metų sausio 1 d. ir galios iki 2011-ųjų gruodžio 31 d. Opozicija siūlė bent mėnesiui nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, kad žmonės galėtų prisitaikyti, tačiau Seimas šį siūlymą atmetė.
Balsavimo baigtį nulėmė "vienalietuviai"
Frakcija „Viena Lietuva“, antradienį nesiregistruodama balsavimui, sužlugdė įstatymo priėmimą, tačiau trečiadienį balsavime jau registravosi ir dalis jos narių balsavo "prieš".
"Vienalietuviai" Vytautas Kurpuvesas, Aleksandras Sacharukas, Rokas Žilinskas - nors ir sėdėjo salėje - nebalsavo išvis. Posėdžių salėje nepasirodė ir Zita Užlytė, Valdemaras Valkiūnas. Balsavime nedalyvavo ir opozicinių partijų atstovai - socdemas Juozas Olekas, Mišrios Seimo narių grupės nariai Konstantas Ramelis bei soclibas Valerijus Simulikas.
Jei nors 2 iš šių parlamentarų būtų balsavę "prieš", įstatymas nebūtų priimtas.
Pensijos - mažyn
Laikinajame įstatyme atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones - 650 litų ir mažesnės pensijos nebus mažinamos. Turimais duomenimis, asmenų, gaunančių mažesnes kaip 650 litų pensijas, yra beveik 136 tūkst. Tai sudaro apie 23 proc. visų asmenų, gaunančių senatvės pensijas.
Didesnės pensijos bus mažinamos proporcingai. Didžiausią numatomų mažinti pensijų gavėjų ratą sudaro 700-850 litų išmokas gaunantys žmonės. Tai yra 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Jų pensijos mažės 2-5 proc., arba 14-37 litais. Taip pat nebus liečiamas priedas už darbo stažą.
Mažinant išmokas dirbantiems pensininkams - tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas - taip pat bus taikomas solidarumo principas. Pensijos mažės diferencijuotai, priklausomai nuo gaunamo uždarbio.
Mažesnį atlyginimą gaunančiam žmogui pensija mažės nežymiai, o didesnį - daugiau. Uždirbantiems iki 200 litų pensija mažės 2,5 proc., nuo 600 iki 800 litų - 10-15 proc., 2100 litų - 50 proc., 4200 ir daugiau litų - 70 procentų.
Vyriausybė apsisprendė, kad, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurias planuojama laikinai sumažinti.
Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas.
Bedarbai ir mamos gaus mažiau
Seimo priimtas įstatymas taip pat numato, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka pirmus 3 mėnesius mokama visa, o likusį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį - ne daugiau kaip 650 litų.
Laikinajame socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyme numatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio bus mokama, kol vaikui sueis vieneri, ir 75 proc. - iki sueis dveji metai.
Minėtas mažinimas nebus taikomas pašalpoms, mažesnėms nei minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, o tai sudarytų apie 670 litų. Šis mažinimas bus taikomas iki birželio 30 d. paskirtoms pašalpoms.
Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 d. - ir motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa sieks ne 7450, o 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos). Ši riba bus taikoma jau 10 proc. sumažinus motinystės (tėvystės) išmokas bei naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme tai pat numatyta pertvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad ji nedubliuotų motinystės (tėvystės) pašalpų ir labiau atsižvelgtų į šeimos pajamas bei vaikų amžių.
97,5 lito dydžio išmoka bus mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų bus mokama 52 litų dydžio išmoka.
Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litai, gauna paramą - nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti - laikinai, sunkmečio laikotarpiu, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos nebus skiriamos.
Jei šeima augina ir (ar) globoja tris ir daugiau vaikų ir vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 metų iki 18 metų bus mokami "vaiko pinigai". Išmoka bus mokama iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei pilnamečiai šios šeimos vaikai mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų.
Neįgaliesiems lengvatos paliktos
Dirbančių neįgaliųjų pensijos ir transporto lengvatos nebus mažinamos. Seimas nusprendė pritarti siūlymui palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensacijas (32,5 lito) bei kompensacijas (iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti. Pastarosiomis yra iš dalies kompensuojamos transporto išlaidos įsigyjant lengvąjį automobilį ir jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Parlamentas pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės siūlymui, kad asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją), pensijos nebūtų mažinamos.
Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažės gyventojams, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, t. y. gaunantiems 70-45 procentų netekto darbingumo arba turintiems II ir III grupių invalidumą.
Netekto darbingumo pensijos bus mažinamos diferencijuotai - mažesnių išmokų gavėjams - mažiau, didesnių - daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažės 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7 lito.
Valstybinės pensijos taip pat nurėžtos
Taip pat bus mažinamos valstybinės pensijos ir rentos kaip papildomos pajamos. Minėtai išmokų grupei priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos, nes tai yra antrosios ar trečiosios pensijos.
Visos šios papildomos išmokos bus mažinamos proporcingai: didesnės - didesniu procentu, mažesnės - mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos 5 proc., o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 proc. Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 litų, mažės 3,5 lito, didesnės mažės šiek tiek daugiau.
Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet taikomas mažinimo procentas.
Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 litų, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos - 3456 litų.
Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
