Šiandien svarstome tikrai svarbų dokumentą, svarbų Lietuvai ir visai Europos Sąjungai, todėl svarbu, kad mūsų diskusija būtų konstruktyvi. Šiandien diskusijoje susipina net keletas klausimų.
Įvardyčiau tris klausimus. Kai jie susipina vienas su kitu, diskusija tampa šiek tiek chaotiška. Gal būtų gerai tuos klausimus atskirti ir pabandyti ir atskirai juos nagrinėti. Tie trys kausimai, kurie mums rūpi, man rūpi, mano manymu, skamba taip: ar pritariame Europos Konstitucijos sutarčiai, kaip dokumentui, kuris yra šiandien pateiktas? Antras klausimas, reikalaujantis platesnės diskusijos, apie ką taip pat vienas kitas kalbantis užsimena: kur link juda Europa, ką reiškia Europos Konstitucija tame judėjime ir ar viskas mums patinka toje Europos raidoje? Trečias klausimas, kuriam kažkodėl skiriama daugiausia dėmesio, nors, mano manymu, iš tų trijų klausimų jis yra gal ir mažiausiai svarbus: ar laiku svarstome Sutarties dėl Konstitucijos ratifikavimo klausimą?
Pabandysiu trumpai išdėstyti Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atsakymus į šiuos tris klausimus. Nors, be abejo, šios svarbios diskusijos reikalu ir mūsų frakcijoje yra įvairių nuomonių.
Pirmas klausimas. Mūsų požiūris į Konstitucinę sutartį, iš esmės kaip į juridinį dokumentą, yra pakankamai pozityvus, nors matome jame ir trūkumų. Manau, kad Konstitucinė sutartis yra Europos žingsnis į priekį, naudingas ir Lietuvai. Mes manome, kad ši Konstitucinė sutartis demonstruoja, jog institucine prasme Europa stiprėja. Dėl to didesnių priekaištų Konstitucinės sutarties tekstui mes neturime. Ypač dėl to, kad pagrindinės nuostatos buvo ne kartą svarstytos ir čia, Seime, ir Europos liaudies partijos, kuri laiko save vienu iš šitos Konstitucinės sutarties iniciatorių, įvairiuose forumuose, kuriuose mums tekdavo dalyvauti. Į pirmą klausimą, ar pritariame Europos Konstitucijos sutarčiai, atsakymas yra pozityvus.
Antras klausimas: kur link juda Europa? Dėl institucinių Europos dalykų sutvarkymo mums nekyla didesnių abejonių, o dėl to, kur link juda Europa, būtų galima ilgai diskutuoti. Ir ne viskas mums mūsų Europoje patinka. Visų pirma mums nepatinka tai, kad Europa, tvarkydama savo institucinius pamatus, praktiškai beveik visiškai nekreipia dėmesio į vertybinius pamatus, kurie, mūsų manymu, Europoje tampa vis silpnesni. Todėl Konstitucinės sutarties tekstas mus nuvylė tuo, kad jame neišdrįsta paminėti tokio paprasto ir akivaizdaus dalyko, kaip krikščioniškų vertybinių Europos šaknų. Mums nepatinka, kad akivaizdžiai Europoje trūksta to, ką pastaruoju metu taip nuosekliai demonstruoja mūsų kolegos amerikiečiai. Tai yra tradicinio, krikščioniško, aiškiai išreikšto požiūrio į moralines bei šeimos vertybes. Europoje to akivaizdžiai trūksta. Mums nepatinka ir tai, kad formuojant naują Europos Komisiją išpuoliais prieš italų atstovą Rocco Butiglione buvo akivaizdžiai pademonstruota, jog Europoje galimas katalikiškų tradicinių pažiūrų diskriminavimas. Mums nerimą kelia ir tai, kad nerandamas konstruktyvaus bei tinkamo ES ir JAV bendradarbiavimo modelis. Mums nerimą kelia artėjantis sprendimas dėl Turkijos pakvietimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje ir tai, kokias pasekmes Europos raidai gali sukelti Turkijos narystė. Taigi yra daug dalykų dėl ko, kalbant apie Europos ir mūsų bendrą ateitį, galima daug ir ilgai diskutuoti. Bet Europa yra niekad nesibaigiantis projektas ir mes dabar jame jau dalyvaujame.
Konstitucinė sutartis ir Europai, ir Lietuvai yra reikalinga, nes Europai reikia susitvarkyti institucinį neaiškumą, kad galėtume daug daugiau dėmesio skirti vertybiniams Europos pamatams. Tam mes ir esame, kad padėtume Europai grįžti prie jos vertybinių šaknų.
Na ir trečias klausimas: kada reikėtų ratifikuoti Konstitucinę sutartį? Mūsų manymu, tai nėra esminis klausimas, dėl kurio reikėtų laužyti ietis, jis šiek tiek dirbtinai sureikšmintas. Mūsų manymu, motyvai, kodėl reikėtų atidėti sutarties ratifikavimą, yra svarbūs, mes pripažįstam juos, bet vis dėlto nėra įtikinami. Svarbūs yra ir motyvai, kurie buvo čia išdėstyti, kodėl šią Konstitucinę sutartį galima ir galbūt reikia ratifikuoti kaip tik šiandien. Turiu pasakyti, kad, mūsų įsitikinimu, ilgesnis svarstymas Seime nereiškia, kad Lietuvos piliečiai apie šį svarbų dokumentą bus geriau informuoti. Informuoti tiek apie Konstitucinę sutartį, tiek apskritai apie Europos Sąjungos veiklą reikalinga speciali ilgalaikė programa, o šis Seimas ne vieną kartą svarstė šį dokumentą ir turi teisę bei mandatą šį dokumentą patvirtinti. Tuo labiau kad visiškai neseniai vykusiuose rinkimuose Lietuvos rinkėjai šios Konstitucinės sutarties ratifikavimo atžvilgiu neišreiškė kokios nors priešingos valios.
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
