Pasaulyje nerimstant neramumams ir karo siaubui įsiplieskiant tai vienoje, tai kitoje valstybėje, noromis nenoromis prisimenama skaudi žmonijos patirtis, kai tikslas pateisina bet kokias priemones.
Vietnamo karas, prasidėjęs daugiau nei prieš penkiasdešimt penkis metus ir trukęs ištisą dvidešimtmetį, JAV paliko milžinišką psichologinę traumą, tačiau jos nepalyginsi su tuo, ką iki šiol patiria naujosios vietnamiečių kartos. Praėjus trisdešimt penkiems metams po Vietnamo karo pabaigos „oranžinis košmaras“ vis dar persekioja karo dalyvius ir niekuo nekaltus žmones. Karo veteranai, jų vaikai ir anūkai – kai kuriems iš jų kančios tęsiasi jau ketvirtą dešimtmetį, kai kuriems dar tik prasideda arba dar prasidės ateityje.
Vietnamo karas kartu su tokiais įvykiais, kaip Kubos krizė ar Afganistano karas, buvo viena ryškiausių Šaltojo karo išraiškų, palikusių ženklų pėdsaką modernioje istorijoje. JAV vadovai kovą prieš prokomunistines jėgas Vietname matė platesniame SSRS ir komunizmo plitimo sulaikymo doktrinos kontekste. Karui buvo skiriami milžiniški resursai, o naudojamos priemonės peržengdavo konvencinės ginkluotės ribas – savo tikslams Vietname pasiekti buvo naudojami ir cheminiai ginklai.
„Agent Orange“ – toks buvo JAV pajėgų Vietnamo kare naudoto cheminio ginklo kodinis pavadinimas. Karo metu, tarp 1962–ų ir 1971–ų metų JAV karinės pajėgos išpurškė apie 76 milijonus litrų cheminių herbicidų ir defoliantų (cheminiai preparatai, dažniausiai skirti piktžolių naikinimui) Vietname, Rytų Laose ir Kambodžos dalyse. Tai tapo žinoma kaip operacija „Ranch Hand“. Šios operacijos tikslas buvo miškingų vietovių, kuriose slėpėsi partizanai, sunaikinimas. Taip pat buvo tikimasi, kad, sunaikinus miškingas vietoves, valstiečiai trauks arčiau didmiesčių, kuriuose jau dominavo JAV kariai. Tokiu būdu turėjo būti radikaliai silpninamos partizanų pajėgos.
Masiniai apipurškimai buvo vykdomi lėktuvų pagalba (nuotr. Nacionalinis JAV oro pajėgų muziejus)
Jau ir anksčiau buvo žinoma, kad elementai, naudoti „Agent Orange“ gaminti, yra kenksmingi sveikatai. Daugybė ekspertų iš biologijos ir kitų sričių viešai prieštaravo herbicidų naudojimui kariniams tikslams. 1966–ais metais šiuo klausimu vyko diskusijos Jungtinėse Tautose, kuriose buvo kalbama, kad JAV pažeidinėja 1925–ų metų Ženevos protokolą, reguliuojantį cheminių ir biologinių ginklų sritį. Nepaisant to, amerikiečiai konkretesnių sankcijų nesulaukė, ir apie pasekmes ilguoju laikotarpiu susimastyta nebuvo. Buvo įvykdyti mažiausiai šeši su puse tūkstančio išpurškimo misijų. Tokiu būdu buvo išpurkšta apie 12 procentų Pietų Vietnamo teritorijos, o sveikatai nekenksminga chemikalų koncentracija buvo viršijama apie 13 kartų.
Kaip vėliau paaiškėjo, apsigimimus sukėlė Oranžinės medžiagos sudėtyje buvę dioksino junginiai. Pats pavojingiausias jų – tetrachlordibenzodioksinas – buvo purškalo, parduoto JAV karinei pramonei, sudėtyje. Anot mokslininkų, tai pats nuodingiausias žmonijos žinomas nebaltyminis junginys, kuris net labai mažais kiekiais gali sukelti išsigimimus ir vėžinius susirgimus.
Nors tarptautinė Ženevos sutartis draudė naudoti chemikalus karinėje pramonėje, JAV oficialiai pareiškė, kad herbicidiniai ginklai nepatenka į Ženevos konvencijoje suformuluotą sąvoką „cheminis ginklas“. Tiesa, 1963 metais įtardamos neigiamą Oranžinės medžiagos poveikį, JAV inicijavo diskusiją, ir 1967 metais paaiškėjo, jog herbicidas sukelia vėžį, išsigimimus, rimtų sveikatos problemų, jo naudojimas Vietname nebuvo sustabdytas. Netgi dar blogiau: amerikiečiai jo purškė daug daugiau nei reikėjo, kad augalai numestų lapus.
Vietnamo Raudonasis Kryžius pranešė, kad net apie tris milijonus vietnamiečių nukentėjo nuo „Agent Orange“, įskaitant mažiausiai 150 tūkstančių vaikų, gimusių su įgimtais defektais. Esama duomenų, kad šie skaičiai gali būti dar gerokai didesni. Oficiali Vietnamo pozicija teigia, kad vien tik mirusiųjų žmonių skaičius siekia 400 000, o gimusių su negalia vaikų skaičius gali viršyti pusę milijono. Labiausiai nuo chemikalų nukentėjusiuose regionuose vaikai iki šiol gimsta su įvairiausiomis įgimtomis sveikatos problemomis, tarp kurių yra protinės negalios ir sunkūs anatominiai išsigimimai. Negana to, didelėse teritorijose aplink buvusias amerikiečių karines bazes, kuriose buvo laikomi cheminiai ginklai, iki šiol pavojingos ir dar ilgai turės itin neigiamą poveikį Vietnamo populiacijai ir aplinkai.
Išpurkšta ant Vietnamo džiunglių Oranžinė medžiaga iki šiol nuodija vietnamiečių maistą bei vandenį ir kelia susirūpinimą dėl tolesnio žmonių gyvenimo šiame regione. Vaikai vis dar gimsta turėdami papildomų arba deformuotas galūnes, psichinę negalią, žmonės serga pačių įvairiausių rūšių vėžiniais susirgimais. Tvirtinama, jog daugelyje vietnamiečių šeimų yra bent vienas Oranžinės medžiagos paveiktas žmogus, kuriam nuolat reikia priežiūros, vaistų, pagalbos. Nuo tada, kai Oranžinė medžiaga buvo panaudota pirmąkart, iki dabar priskaičiuojama maždaug trys milijonai nukentėjusių. Ne tik karo veteranų vaikai, bet ir anūkai kur kas dažniau serga vėžiu, išsigimsta.
Sociologų tvirtinimu, fizinės traumos – ne vieninteliai Oranžinės medžiagos padariniai. Daugelyje atokesnių Vietnamo vietovių, ypač kaimuose, negalia, išsigimimas laikomas prakeiksmo ženklu, todėl nukentėjusieji nuo Oranžinės medžiagos yra žeminami, atskiriami nuo visuomenės. Tokios lemties dažniausiai neišvengia net ir sveikieji jų šeimų nariai.
Vietnamo kariai nežinojo, kad tai – chemikalas ir, kai amerikiečių lėktuvai iš dangaus ėmė purkšti baltus miltelius, jie nustebo – įprastai iš šių lėktuvų krito bombos, o dabar jie metė kažką, kas atrodė kaip rūkas, atsidavė česnaku ir degino akis, rašo „The Globe and Mail“. „Visa žemė buvo nuklota šiais miltais, – prisiminė Tongas Van Vinhas, tuo metu buvęs 26 metų kariuomenės vairuotojas. – Tada mes galvojome, kad jie ant mūsų mėto dūmines bombas. Nežinojome, jog tai – chemikalas.“
Po kelių savaičių jis pamatė „baltų miltelių“ galią. „Medžiai sunyko. Net ir žolė sunyko. Kai ėjome rinkti medžių šakų ir lapų paslėpti savo sunkvežimiams, nieko nebuvo likę“, – sakė vyras.
„Niekas negali garantuoti, kad tai, ką jūs atradote, bus panaudota žmonijos labui“, – tvirtino „The Globe and Mail“ korespondentams tuomet 88-erių buvęs Arthuras Galstonas. Prieš dvejus metus miręs mokslininkas yra žmogus, atradęs Oranžinę medžiagą.
„Bet koks atradimas gali padėti kurti, tačiau gali naikinti ir griauti“, – tuomet sakė jis. Atradęs Oranžinę medžiagą vyras visą savo gyvenimą paskyrė stengdamasis sustabdyti jos naudojimą.
Tuo tarpu T. Van Vinhas, pirmąsyk su Oranžine medžiaga susidūręs 1968 metais, pirmiausia ėmė kęsti griaučių ir raumenų sistemų sutrikimus, tačiau po karo pabaigos jo sveikata ėmė dar sparčiau prastėti. Vyras buvo paralyžiuotas, praleido pusmetį ligoninėje, skysčių gaudamas tik pro nosį. Grįžęs į namus, jis daugiau nebegalėjo dirbti ryžių laukuose. Vyro balsas kimus, jis negali nuryti maisto, stuburas – nutirpęs, o jam pačiam neužtenka jėgų ne tik judėti, bet net ir apsiversti lovoje.
Oranžinė medžiaga pakenkė ne tik jam. Vienas Vietnamo karo veterano sūnus yra aklas ir protiškai atsilikęs, kitas – kurčias, trečiasis turi stuburo sutrikimų. T. Van Vinho dukterims taip pat nepasisekė: viena jų protiškai atsilikusi, kita – dalinai paralyžiuota, o trečioji – akla. Vietnamo karo veteranas gauna maždaug 60 JAV dolerių pensiją, kurios nepakanka padengti nė daliai jo gydymo išlaidų, jau nekalbant apie jo vaikus. „Mes tikimės, kad JAV padės mums“, – tyliai prisipažino vyras.
Nepaisant to, kad vietnamiečiai nuo šių operacijų nukentėjo labiausiai, vis dėlto vykdytos operacijos turėjo neigiamo poveikio ir patiems operacijas vykdžiusiems JAV karininkams. Tyrimai rodo, kad amerikiečiai Vietnamo karo veteranai pasižymi itin aukštu susirgimo vėžiu lygiu, o taip pat kitais, nervinės sistemos, odos ar kvėpavimo takų negalavimais. Milžiniškas bylų skaičius yra pasiekęs JAV teismus, kuriose buvę karininkai paduodavo į teismą minėtus chemikalus gaminusias kompanijas, tačiau vienareikšmiško atsakymo ir karo veteranus patenkinančio sprendimo iki šiol nėra.
JAV karo veteranų protesto akcija (nuotr. Wikipedia)
Galiausiai, pastaruoju dešimtmečiu vis dėlto gerokai suaktyvėjo JAV valdžios dėmesys šiam klausimui. JAV įsipareigojo prisidėti prie užterštųjų Vietnamo regionų valymo. Šiam tikslui Vietnamą pasiekia solidžios sumos iš JAV biudžeto – paskirta jau daugiau nei 30 milijonų JAV dolerių. Tad belieka tikėtis, kad ateityje Vietnamo karo ir „Agent Orange“ padariniai bus pašalinti.
