Ketvirtadienį (04.03) savo pareigas “Lietuvos telekome” (LT) nustojo eiti generalinis direktorius Tapio Paarma. Pasibaigus jo “valdymo laikotarpiui”, sukėlusiam ne vieną mitingą bei pasipiktinimo bangą ir tarp pensininkų, ir tarp smulkių interneto tiekėjų, prasideda ir naujas bendrovės gyvavimo etapas.
Pasak “TeliaSonera” vyresniojo viceprezidento ir vadovo Baltijos šalims Eriko Hallbergo, bendrovė ir toliau investuos į “Lietuvos telekomą”, kurio tinklo plėtrai nuo 1999 iki 2003 metų buvo skirta apie 1 mlrd. Lt, tačiau investicijų kryptis keisis. “Mes jau daug investavome į tinklo skaitmenizavimą ir infrastruktūrą - dabar reikia panaudoti šį “fabriką”, todėl investicijas kreipsime į paslaugas”, - sakė jis “Omni Laikui”. T. Paarma buvo “statybininkas”, griežtai ir kiek galėdamas greitai šį “fabriką” pastatęs ir atlikęs, ko gero, juodžiausią darbą pertvarkant įmonę.
Telekomunikacijų bendrovės kurį laiką kalba apie tai, kad balso paslaugos ir jų plėtra jau stabilizavosi ir kad atėjo laikas ieškoti kitų nišų, - orientuotis į duomenų perdavimą, kitas telekomunikacinės veiklos kryptis. Vis dėlto E. Hallbergas tikina, kad pirmoje prioritetų sąrašo vietoje telekome balso paslaugos lieka. Peršasi išvada, kad LT dar stengsis susirinkti lėšas, prarastas dėl kilusių kainų nubyrėjus nemažai daliai abonentų. “Mes stengsimės, kad balso paslaugos būtų konkurencingos ir už patrauklią kainą”, - sakė jis, pridurdamas, kad antroji ir trečioji investicijų į paslaugas kryptis bus internetas ir duomenų perdavimas. Pernai šios dvi kryptys, kaip ir balso paslaugos, kurių atsisakė 18,7 proc. abonentų, nebuvo itin sėkmingos - LT pajamų augimas iš interneto ir duomenų perdavimo sudarė tik 14 proc., juolab kad metams baigiantis augimo tempai lėtėjo.
Gali būti, kad rinkoje telekomas, tobulindamas balso paslaugas, padidins jų įvairovę - daryti tokią prielaidą leidžia pasiteisinęs sprendimas kurti mokėjimo planus, kuriais jau naudojasi daugiau nei 300 tūkst. bendrovės abonentų. Be to, rinkos ekspertai teigia, kad LT turėtų dar daugiau orientuotis į verslo segmentą, kuriam labiausiai reikalingas fiksuotas telefono ryšys. Tad E. Hallbergo pažadai dėl “patrauklių balso paslaugų” gali virsti išsiplėtusia paslaugų įvairove.
Interneto ir duomenų perdavimo srityje paslaugų kainos ir pačios paslaugos keitėsi jau ir vadovaujant T. Paarmai. Prieš palikdamas postą jis sutvarkė interneto paslaugą namų vartotojams “Takas iD”, palikdamas nemokamus savaitgalius internete, ir sukūrė kitą - “Takas iD2”, kainuojančią 39 litus per mėnesį, naudojantis ja ne daugiau kaip 30 valandų. Padidino paslaugų įvairovę duomenų perdavimo srityje - pradėjo teikti vidinio privataus tinklo MPLS paslaugą ir plačiajuostį ryšį.
Vis dėlto T. Paarma anksčiau buvo prasitaręs, kad jam labai patinka tokia strategija: iš pradžių pranešti, kad kainos, pvz., kils 20 proc., o po to, kai jau visi pasipiktinę, paskelbti, kad “vis dėlto nusprendėme kainą kelti tik 10 proc.”, nes tai, nors ir yra kainos kilimas, jau sutinkama kaip gera žinia. Tad, atrodo, tuo jis ir vadovavosi - kėlė kainas, neteko vartotojų, pardavinėjo brangų internetą. O artėjant darbo sutarties pabaigai ėmė pranešinėti geras žinias. Atėjus naujam vadovui ir padidėjus investicijoms į paslaugas jų, ko gero, bus ir daugiau. Telekomo “statymas” baigtas ir jį baigęs senas lapinas ramiai traukiasi bent jau iš lietuviško verslo.
