Šią marijampolietę pasaulis žino dėl jos 86 cm ūgio, tačiau artimieji ir draugai ją pažįsta kaip Danguolytę – optimizmo nestokojančią ir daug pamokyti galinčią moterį.
„Danguolė labiau nei bet kuris iš mūsų mokėjo džiaugtis pačiomis didžiausiomis smulkmenomis, kurių daugelis nepastebime. Prieš mėnesį skambino klausti ar mačiau, koks didelis mėnulis. Sakiau, kad nemačiau. Pamokė, kad aš per darbus nieko gražaus nebepastebiu“, – savo jautriame laiške apie Danguolę rašė žurnalistas Orijus Gasanovas.
Mažame kūne įkalinta moteris slėpė didžiulę meilę pasauliui. Kiekviena akimirka Danguolei buvo ypatinga, jei ji visą dieną nieko prasmingo nenuveikdavo, tą dieną laikydavo iššvaistyta be reikalo.
Pasaulį Danguolė išvydo sverdama 2 kg. Šeima susitaikė su mintimi, kad trečioji jų atžala bus kiek kitokia.
Augdama ji kentė patyčias, tačiau daugiausiai širdgėlos ji jautė Kauno vaikų internate. Specialioje mokykloje ji susidūrė su dar sunkesnio likimo bendraamžiais, kurių netinkamas charakteris ir elgesys neprisidėjo prie Danguolės gerbūvio.
Ji baigė penkias klases, tęsti mokslus jai sutrukdė šlubuojanti sveikata. Danguolė patyrė įvairias kojų operacijas, vėliau suprastėjo regėjimas.
Netrukus Danguolė grįžo į gimtąją Marijampolę, kurioje ji gyveno iki šiol. Pastaruoju metu moteris gyveno kartu su mama, jos brolis ir sesuo sukūrė savo šeimas ir gyvena atskirai nuo tėvų.
Moteris buvo dažna viešnia televizijos laidose ir tapo tikra įžymybe. Danguolė bičiuliavosi su garsiausiais Lietuvos veidais, būrį draugų turėjo ir užsienyje.
