Nepaisant silpnesnės pasaulinės paklausos, artimiausiais metais Vidurio ir Rytų Europos ekonomika ir toliau išliks stipri.
Šiam regionui kaip ir anksčiau bus būdinga didelė vidaus paklausa. Vis dėlto sparčią vartojimo ir investicijų plėtrą kiek pristabdys aukštesnės palūkanų normos ir griežtesnės skolinimo sąlygos, kurias iš dalies lėmė sumaištis pasaulinėje kreditų rinkoje. Naujausioje SEB grupės ekspertų parengtoje „Eastern European Outlook“ apžvalgoje prognozuojama, kad Baltijos šalių ūkis, šiuo metu išgyvenantis perkaitimo laikotarpį, atvės iš lėto.
„Lietuvai iš visų Baltijos valstybių prognozuojame nuosaikiausią realaus bendrojo vidaus produkto augimo lėtėjimą – nuo 8 proc. šiemet iki 6 proc. 2009 metais. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje ekonomikos plėtra sulėtės staigiau dėl smarkiai sugriežtintų komercinių bankų reikalavimų ir vangesnio įmonių bei namų ūkių skolinimosi“, – sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Pasak SEB grupės analitikų, kai itin sparčiai augančios Estijos ir Latvijos ekonomikos plėtros tempai sulėtės, Vidurio ir Rytų Europoje sparčiausiai augs Ukrainos ir Slovakijos ūkiai. Prognozuojama, kad daugelyje Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių infliacija veikiausiai kils dėl stiprios vidaus paklausos ir aukšto gamybos pajėgumo panaudojimo lygio. Tai pasakytina visų pirma apie Baltijos šalis, kurioms vis dar būdingas didžiulis ir sunkiai sumažinamas ekonomikos nesubalansuotumas – sparti infliacija bei didelis einamosios sąskaitos deficitas.
Pasak SEB grupės ekspertų, Rusijai ir toliau bus būdingas spartus ekonomikos augimas, kuriam įtakos turės aukštos žaliavų kainos ir skatinančioji fiskalinė politika, ir toliau išliks didelė infliacija. „Eastern European Outlook“ apžvalgoje prognozuojama, kad Rusijoje įvykus parlamento ir prezidento rinkimams šios šalies politika išliks nepakitusi, o investicijų plėtra artimiausiais metais ir toliau bus aktyvi, palaikoma didelių infrastruktūros išlaidų ir didėjančių tiesioginių užsienio investicijų įplaukų.
Vertindami Ukrainos ateities perspektyvas, SEB analitikai pastebi, kad šios šalies ekonomikos augimo ir infliacijos tempai išliks spartūs. Paskolų rinkos Ukrainoje bumas šiek tiek susilpnės, tačiau vartojimą ir toliau lems sparčiai didėjantys atlyginimai ir pensijos. SEB ekspertų teigimu, atgaivinta naujoji „oranžinė“ vyriausybės koalicija vykdys skatinančiąją fiskalinę politiką ir sieks aktyvesnio ekonominio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.
„Eastern European Outlook“ apžvalgoje pažymima, kad Lenkijos ekonomika, skatinama investicijų ir vartojimo plėtros, šiemet ūgtelės daugiau nei 5 procentais. Slovakijos ūkio augimas ir toliau bus spartus, o infliacija – maža, tad vyriausybės tikslas prisijungti prie euro zonos 2009 metais atrodo gana realistiškas. Čekija, siekdama euro zonos narystės, griežtins ilgalaikę fiskalinę politiką, tačiau ūkio plėtrai tai turės tik nedidelės neigiamos įtakos. Vengrijos ekonomika pamažu pradės kilti iš gilaus nuosmukio, o tai paskatins ryžtingos fiskalinės reformos, kurios jau padeda mažinti biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitą, sakoma pranešime spaudai.
