Lietuvos ekonomika 2009 metais augs tiek, kiek ją sugebės išauginti produkciją eksportuojančios bendrovės.
Tačiau krentant paklausai vidaus rinkoje šalies ekonomikos plėtra artimiausius porą metų bus greičiausiai simboliška bei lydima nuosmukio kai kuriais ketvirčiais, o pakilimas Lietuvos ekonomikos cikle prognozuojamas ne anksčiau kaip 2011-2012 metais. Tokios prognozės pateikiamos naujausiame „Swedbank“ analitikų parengtame leidinyje „Baltic Outlook“.
„Swedbank“ sumažino 2008 ir 2009 metų Lietuvos ekonomikos vystymosi prognozes. Manoma, kad šiemet BVP augimas sieks 4,5 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 6 proc., o 2009 metais BVP augs vos 0,5 proc. (anksčiau prognozuotas 5,5 proc. augimas). Kitų metų pirmą-antrą ketvirtį reikia būti pasiruošus ir BVP smukimui.
“Per pastaruosius keletą metų Lietuvos BVP augimą lėmė vidaus paklausos augimas. Tačiau kitais metais stebėsime priešingą vaizdą: vidaus paklausą skatinę veiksniai jau nebeveikia ir Lietuvos ūkio augimą palaikyti gali tik eksportuojantys sektoriai, bet dėl sudėtingos pasaulinės situacijos tai padaryti nebus paprasta“, - sako „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai taip pat padidino nedarbo prognozes 2008 ir 2009 metams. Šiemet nedarbas Lietuvoje turėtų siekti apie 5 proc., o kitąmet – 6,5 proc. „Tai reiškia, kad per metus atsiras apie 20 tūkstančių naujų bedarbių. Bedarbystė ir perkamosios galios mažėjimas bus ekonominės krizės kaina visuomenei.“, - sako T.Andrejauskas.
Lėtėjanti ekonomika ir augantis nedarbas ateinančiais metais stabdys ir darbo užmokesčio augimą – „Swedbank“ analitikų skaičiavimu, realaus darbo užmokesčio augimas kitąmet, atsižvelgiant į infliacijos prognozes, tebus 1,4 proc.
„Visa tai ir netikrumas dėl ateities mažins vidaus vartojimą, kuris buvo pagrindiniu mūsų ekonomikos varikliu. Kita vertus, šios tendencijos lems kiek mažesnius infliacijos šuolius ir natūraliai sumažins šalies einamosios sąskaitos deficitą bei jo finansavimo poreikį, kas yra labai svarbu dabartiniam pasaulio finansų rinkų kontekste“, - sako T.Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikų paskaičiavimu infliacija Lietuvoje šiemet sieks 11,4 proc., o kitąmet bus 8,7 proc. Pakankamai aukštą infliacijos lygį lems valstybės reguliuojamų kainų, pirmiausia, elektros, dujų, taip pat akcizų augimas. Kitų produktų kainos, net ir atsižvelgiant į augančius kaštus, kils nedaug arba visai nekils. Tai lems padidėjusi konkurencija vidaus rinkoje, - prognozuoja „Swedbank“ specialistai.
Pasak jų, Lietuvos ekonomikai ateinančiais metais teigiamai atsilieps nukritusios naftos kainos pasaulinėse rinkose.
„Manome, kad naftos kainų metų vidurkis ir toliau mažės. Tai mažins infliacijos poveikį Lietuvoje ir galbūt leis kiek anksčiau atsigauti vartojimui. Pigesni energetiniai ir darbo jėgos ištekliai gali padėti verslui išlaikyti konkurencingumą, tačiau neilgam, nes pagrindinis iššūkis verslui išliks aktyvus kaštų valdymas per veiklos efektyvinimas. Jei pavyks tai pasiekti, mūsų eksportuotojų konkurencingumas tarptautinėse rinkose padidės ir eksportas gali tapti pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu netolimoje ateityje“, - sako T.Andrejauskas.
Prognozuojama, kad lėtėjant vartojimui, natūraliai mažės importo į Lietuvą apimtys, tuo tarpu verslui persiorientuojant į užsienio rinkas, eksportas augs. Tai leis 2009-2010 metais iki 9-10 proc. BVP sumažinti šalies einamosios sąskaitos deficitą, o tuo pačių ir jo finansavimo būtinybę.
„Naujosios valdžios iniciatyva taupyti valstybės lėšas bei atsisakyti įvairių mokestinių lengvatų, tuo būdu subalansuojant biudžetą yra sveikintina, tačiau nereiktų pamiršti, kad Lietuvos ūkis nesibaigia šalies biudžetu. Krizės įveikimo plane trūksta konkretumo, kaip naujoji valdžia skatins ekonomikos atsigavimą. Lietuvos ekonomika per ateinančius 2-3 metus turės iš esmės restruktūrizuotis, perskirstant žmoniškąjį ir piniginį kapitalą į didesnį potencialą turinčias ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias sritis, ir naujoji valdžia turėtų sudaryti prielaidas, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau ir sklandžiau“, - komentuoja T.Andrejauskas.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad anksčiau su krize susidūrusios Latvija ir Estija 2008 ir 2009 metais bus blogesnėje situacijoje nei Lietuva, tačiau ekonomikos augimas kaimyninėse šalyse prasidės anksčiau.
Prognozuojama, kad jau šiemet į recesiją įžengusioms Latvijai ir Estijai sudėtingiausi bus 2009-ieji, kai šalių ekonomika ne augs, o trauksis. „Swedbank“ skaičiavimais, Estijos BVP kitąmet sumažės 2 proc., o Latvijos 4 proc. Augimas numatomas 2010 metais, kai Estijos BVP turėtų padidėti 2 proc., o Latvijos – 1 proc.
„Lietuvos ekonomika augti pradės vėliau, nes šalį 2010 metais ir, galbūt, dar 2011-aisiais paveiks Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir dėl to reikšmingai išaugusi elektros kaina. Kitą vertus, mūsų privataus sektoriaus prasiskolinimo lygis yra kur kas mažesnis, nei kaimynų, ir tai reiškia, kad pereinamasis laikotarpis gali būti švelnesnis. “, - sako „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.
