„Nesunku viena ranka tarsi kovoti su brangimu ir grūmoti, kita ranka naudotis juo biudžetui papildyti. Aišku, tuo pačiu numatoma šiek tiek didinti socialines išmokas, kad tai nuramintų skurdžiausius žmones. Tuo pat metu deklaruojamas ir taupymas, kas jau yra paradoksalu“, - sakė ekonomistas Stasys Jakeliūnas.
Priešrinkiminis triukas
"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pritaria nuomonei, kad biudžete esama priešrinkiminės kovos elementų. Pašnekovas nurodo, kad valdžia bijo pranešti apie numatomą išlaidų valstybės sektoriui mažinimą.
„Niekur nesidėsi, visa Europa eina tuo pačiu keliu. Kadangi visur deficitai – per dideli, visur išlaidos yra mažinamos. Mes, ko gero, vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri kalba apie išlaidų didinimą.“ - Sakė R. Rudzkis.
Išsitrauks iš šešėlio
Analitikas priduria, kad numatytas pajamų surinkimo planas – per daug optimistinis ir neparemtas realiomis priemonėmis, kaip iš šešėlio gauti pinigų. R. Rudzkis mano, kad vasarą – po rinkimų – pasirodys aiškesnė išlidų struktūra ir naujai išrinktiems politikams bus lengviau kalbėti apie tolesnius apkarpymus
Tuo tarpu Banko „Swedbank“ Valdybos pirmininko pavaduotojas Swedbank Markets tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andėjauskas portalui balsas.lt sakė, kad vienintelis būdas į biudžetą grąžinti šešėlinius pinigus – mažinti mokesčius.
„Geriausias ir šimtais metų patirties įrodytas būdas, kaip kovoti su šešėline ekonomika yra mokesčių mažinimas. Niekas nesugalvojo geresnio būdo,“ - įsitikinęs T. Andrėjauskas ir tęsia, kad „nerealu tikėtis spartaus ekonomikos atsigavimo, kaip prognozuojama biudžete.“
Tinkamas dabarčiai
Savo ruožtu, vieno didžiausių Lietuvos bankų SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda mano, kad Seime svarstomas kitų metų Biudžeto projektas yra pasiekiama makroekonominė projekcija ir ji turėtų būti įgyvendinama.
„Tai yra biudžetas, kuris laikytinas adekvačiu dabartinei susiklosčiusiai situacijai,“ - sakė G. Nausėda ir pridūrė, kad optimistiškiau nuteikia ir palankios makroekonominės prognozės.
Surinks daugiau mokesčių
Analitikas mano, kad kovojant su kontrabanda ir stiprinant sienų apsaugą įmanoma pasiekti persilaužimo surenkant daugiau akcizo mokesčio. Jo surinkimo planą kitais metais G. Nausėda vadino įtempčiausiu.
Banko analitikui įspūdį daro didėjančios pridėtinės vertės mokesčio surinkimo apimtys: „Gal iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kažkiek įtempta, kažkiek ambicinga, turint galvoje, kad šiais metais planas yra viršijamas net 24 proc., tai yra – surenkama bemaž ketvirtadaliu daugiau negu planuota. Tai atrodo įspūdinga...“ - sakė G. Nausėda
Pašnekovas taip pat nurodė, kad kitąmet suplanuotas gyventojų pajamų mokesčio įplaukų didėjimas 6 proc. yra pasiekiamas, nes tikimasi mažėsiant nedarbą. G. Nausėdos pateiktose SEB banko makroekonomikos prognozėse numatoma, kad ateinančiais metais 3,5 proc. turėtų didėti atlyginimai.
Stasys Jakeliūnas: biudžetas rinkiminis ir infliacinis
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas sako nematąs didelių ir pažangių pokyčių biudžeto formavimo ir svarstymo tradicijose, kurias žadėjo dabartinė valdančioji koalicija. „Tiesą sakant, nematau aš tų revoliucinių pokyčių. Visada žiūriu į skaičius, į tai, kaip jie gimsta. Dabar matau, kad ateinančių metų biudžeto projektas daug agresyvesnis ir optimistiškesnis už tą, kuris buvo planuojamas šiems metams".
Anot analitiko, kyla klausimas, kodėl šiems metams biudžetas buvo planuojama gana konservatyviai, o kitiems metams jau trykštama optimizmu. "Nors gal ir gerai, kad planas viršijamas, o jau kitiems metams numatytas 13 procentų nacionalinio biudžeto augimas. Kyla įtarimas, kad tai yra rinkiminis ir infliacinis biudžetas. Matyti, kad tikimasi daugiau pajamų į biudžetą iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl brangstančių maisto produktų ir komunalinių paslaugų. Tai taip pat matyti iš užmojo padidinti kai kuriuos akcizus, gal net ne visi žino, kad prie akcizo dar pliusuojamas PVM“, - sakė ekspertas.
S. Jakeliūnas sako nesistebįs, kad vienu metu planuojama biudžeto spragas lopyti pagrindinių kainų augimo padariniais ir agresyviai, neva, kovojama su tų prekių brangimu, kviečiant ant kilimo prekybos centrų vadovus bei reikalaujant išgaudyti kartelius.
„Nesunku viena ranka tarsi kovoti su brangimu ir grūmoti, kita ranka naudotis juo biudžetui papildyti. Aišku, tuo pačiu numatoma šiek tiek didinti socialines išmokas, kad tai nuramintų skurdžiausius žmones. Tuo pat metu deklaruojamas ir taupymas, kas jau yra paradoksalu“, - sakė ekonomistas.
Infliacinis biudžetas, perspėja S. Jakeliūnas, nebūtinai padės greitai sumažinti nedarbą, nors ekonomikos teorijoje taip ir yra rašoma. „Didėjanti infliacija rodo didėjančią paklausą, kas skatina investicijas. Teoriškai gerai, bet turėjome mes tą infliaciją šeštus, septintus, aštuntus metus - 10 ir daugiau procentų. Matome – kas išėjo. Vidaus vartojimas pakankamai paklausos neatgaivins, jei neatsigaus kreditavimas. Nežinau, ką bankai planuoja. Jei didėtų kreditavimas, tai galima būtų tikėtis, kad statybos ir mažmeninės prekybos sektoriai pakels ekonomiką. Šiemet jie tragiškai smuko – statybos - 17 proc. , prekyba – 10 proc. Jei toks kritimas tęsis, tos pajamos, kurios planuojamos, į biudžetą surinktos nebus."
