Poryt turėsime persukti laikrodžių rodykles – vėl.
Jau kone dešimtmetį lietuviai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis pavasarį ir rudenį kaitalioja laiką. Kaskart prieš sukant laikrodžių rodykles valanda atgal ar pirmyn, vis dažniau sulaukiama neigiamos visuomenės reakcijos.
Didesnis nepasitenkinimas kyla pavasarį, kai rodykles reikia pasukti valanda į priekį ir anksčiau keltis. Vis dėlto ne mažiau nepatogumų atsiranda ir rudenį, pasukus rodykles valanda atgal, – greičiau sutemsta, pailgėja ir taip tamsūs vakarai.
Naudos neįžvelgia
Pasak specialistų, laiko kaitos poveikis yra akivaizdus sveikatos sutrikdymas. Medikų pateiktais duomenimis, įvedus žiemos laiką vyresnių ar jautresnių žmonių biologinis laikrodis gali išsibalansuoti. Tikėtina, kad kai kurie jų gali patirti stresą, nemigą, tapti jautresni.
Nors iki šiol Lietuvoje nėra moksliškai įrodyta, ar sezoninis laiko įvedimas turi poveikį šalies gyventojų sveikatai, apie tai, kad laiko kaitaliojimas netikslingas ir neigiamai veikia darbingo amžiaus žmonių ir vaikų sveikatą, vis dažniau kalba medikai ir pedagogai.
Panevėžio miesto „Vilties“ pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Aldona Šalkauskienė įsitikinusi: sezoninis laiko kaitaliojimas mokiniams kenkia.
„Šiuo klausimu argumentuotai kalbėti sunku – nėra atlikta jokių tyrimų. Tačiau akivaizdu, jog kaitaliojamas laikas vaikus paveikia“, – tikina pedagogė, iš patirties žinanti, kaip sunku mokiniams būna pavasarį pereiti prie vadinamojo vasaros laiko, kai keltis tenka valanda anksčiau.
„Tuo metu jaučiamas mokinių dirglumas, nervinė įtampa. Pirmoji savaitė mokykloje tada moksleiviams būna ypač sunki“, – pabrėžia A. Šalkauskienė.
Bendrosios praktikos gydytoja Daiva Bagdžiūnaitė sako, kad laiko kaitaliojimas veikia kone visus žmones nepriklausomai nuo jų amžiaus. Ir nors pacientai retai kada tai nurodo kaip savo blogos sveikatos priežastį, medikė pripažįsta: persukus laikrodžių rodykles, pacientų visada padaugėja.
„Be jokios abejonės, daug sunkiau prie naujo laiko prisitaiko vaikai – ypač darželinukai, – sako D. Bagdžiūnaitė. – Laiko kaita veikia ir jautrius, linkusius į depresiją žmones. Atsiranda miego, nerimo sutrikimai, pablogėja bendra psichinė sveikata.“
Medikės tikinimu, prisitaikyti prie naujo laiko užtrunka nuo kelių dienų iki poros savaičių.
O štai Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose dirbanti vaikų ligų gydytoja Aušra Kartanienė kategoriškai pasisako prieš laiko kaitaliojimą.
„Mano galva, nei tikslingas, nei reikalingas laikrodžio rodyklių sukiojimas“, – medikė neįžvelgianti nei vasaros, nei žiemos laiko pranašumų. Štai kad ir dabar, pereinant prie žiemos laiko, vaikai galės ilgiau pamiegoti, tačiau dienos tamsės, vakarai ilgės.
„Mūsų miestas ir taip tamsus – gatvėje nėra saugu tamsiu paros metu. Be to, Lietuvoje ir taip mažai saulės – jau vien dėl to žmonėms tampa sunkiau gyventi psichologiškai, – neabejoja gydytoja A. Kartanienė. – Juk apsiniaukus, lyjant visada atsiranda daugiau depresijos, liūdnos nuotaikos.“
Aišku, sako specialistė, vaikų namų auklėtiniai nesiskundžia dėl sutrumpėjusios ar pailgėjusios dienos. Tačiau persukus laikrodį kurį laiką jaučia dirglesnes auklėtinių nuotaikas. „Visai neseniai pati ieškojau informacijos, ar nėra atlikta rimtų tyrimų šia tema, tačiau nieko neradau, – apgailestauja specialistė. – Nepaisant to, esu įsitikinusi, kad laiko kaitaliojimas nenaudingas niekam.“
Suksim dar ketverius metus
Laikas dukart per metus keičiamas vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Lietuva negali vienašališkai nevykdyti jos, nes tokiu atveju būtų baudžiama. Seimas yra pasisakęs prieš laiko kaitaliojimą, tačiau Europos Komisijos direktyvos dėl sezoninio laiko pratęsė jo galiojimą.
Vyriausybė teigia ieškanti būdų, kaip būtų galima Lietuvoje atšaukti sezoninį laiką, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti sunku, nes kitos Europos šalys šio siekio neremia.
Prieš pusantrų metų Seime buvo diskutuojama, ar verta sukioti laikrodžių rodykles. Netrukus buvo kreiptasi į ES pareiškiant norą, kad sezoninis laiko persukimas būtų atšauktas. Tačiau pritrūkta lėšų tyrimams, kad būtų išsiaiškinta sezoninio laiko poveikis žmonių sveikatai ir ekonomikai. O ES institucijose buvo paaiškinta, jog Lietuva vienintelė iš visų Europos valstybių kelia tokį klausimą. Kitos jo nelaiko svarbiu ar pirmaeiliu, todėl Lietuvos neparėmė.
Pasisakantieji už laiko kaitaliojimą teigia, esą tai leidžia sutaupyti elektros energijos, tai yra teikia ekonominę naudą.
Tiesa, laikrodžių rodykles sukioja ne visi, kaimynai rusai pernai nebeatšaukė vasaros laiko, tačiau jau šiandien diskutuojama, ar tai buvo geras sprendimas. Rodyklių nesukioja ir Islandija, Baltarusija, Ukraina.
Eglė GIKNIENĖ
