Anot organizacijos, kai žmonėms siūlomos nemokamos interneto paslaugos, o vėliau informacija apie juos naudojama pelną nešančios reklamos tikslais, kyla pavojus plačiam spektrui teisių, įskaitant nuomonės ir saviraiškos laisvę.
„Nepaisant jų teikiamų paslaugų realios vertės, „Google“ ir „Facebook“ platformos turi sisteminę kainą“, – rašoma ataskaitoje „Sekimo milžinės“ („Surveillance Giants“).
„Sekimu paremtas kompanijų verslo modelis verčia žmones sudaryti sandėrį su šėtonu, kai jie gali naudotis savo žmogaus teisėmis internete tik paklusdami sistemai, paremtai žmogaus teisių pažeidimais“, – rašo „Amnesty International“.
Visuotinis sekimas sudaro sąlygas abiem interneto milžinėms surinkti didžiulius kiekius duomenų, kurie gali būti panaudoti prieš jų vartotojus, teigiama Londone įsikūrusios organizacijos ataskaitoje.
Šis verslo modelis „visiškai nesuderinamas su teise į privatumą“, tvirtina „Amnesty International“.
Ataskaitoje rašoma, kad abi Silicio slėnio įmonės įtvirtino „beveik absoliutų dominavimą tarp pagrindinių kanalų, per kuriuos žmonės bendrauja ir užsiima veikla interneto pasaulyje“, todėl daro beprecedentę įtaką žmonių gyvenimams.
„Google“ ir „Facebook“ dominuoja mūsų gyvenimuose ir yra įgijusios beprecedentę galią skaitmeniniame pasaulyje, rinkdamos bei pelnydamosi iš milijardų žmonių asmeninių duomenų“, – sakė organizacijos generalinis sekretorius Kumi Naidoo.
„Jų turima užmaskuota mūsų skaitmeninio gyvenimo kontrolė kertasi su pačia privatumo esme ir yra vienas svarbiausių mūsų eros iššūkių žmogaus teisių srityje“, – sakė jis.
Ataskaitoje vyriausybės raginamos įgyvendinti politiką, kuri užtikrintų prieigą prie interneto paslaugų apsaugant vartotojų privatumą.
„Vyriausybių pareiga yra saugoti žmones nuo įmonių vykdomų žmogaus teisių pažeidimų“, – pažymima „Amnesty International“ ataskaitoje.
„Tačiau du pastaruosius dešimtmečius technologijų įmonės buvo praktiškai paliktos savireguliacijai“, – konstatuoja organizacija.
„Facebook“ su išvadomis nesutinka
„Facebook“ pareiškė nesutinkantis su ataskaitoje pateikiamais „netikslumais“ ir nuomone, kad jo verslo modelio pamatas yra sekimas.
„Mūsų verslo modelis yra tai, kas leidžia mums pasiūlyti svarbias paslaugas, kur žmonės gali naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis – išdėstyti savo nuomonę (saviraiškos laisvė) ir palaikyti ryšius (susirinkimų ir asociacijų laisvė)“, – rašoma „Facebook“ privatumo ir viešosios politikos vadovo Steve'o Satterfieldo (Stivo saterfildo) laiške, pridėtame prie ataskaitos.
„Nors jūsų santraukoje tvirtinama priešingai, „Facebook“ verslo modelis nėra paremtas duomenų apie žmones rinkimu“, – pažymima laiške.
„Facebook“ atkreipė dėmesį į jo įgyvendintas priemones, apribojusias tokių duomenų naudojimą tikslinei reklamai, vartotojams suteiktus įrankius valdyti jų duomenis, taip pat žingsnius, kurių buvo imtasi siekiant apriboti piktnaudžiavimą, susijusį su socialinio tinko programėlėmis.
„Kaip teisingai pastebite, mes neparduodame duomenų; mes parduodame reklamą“, – pažymi „Facebook“.
„Facebook“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Markas Zuckerbergas paragino vyriausybes priimti vienodas duomenų tvarkymo taisykles, užuot palikus privačioms įmonėms pačioms priimti sprendimus tokiais svarbiais socialiniais klausimais, kaip žodžio laisvės ribos.
„Google“ raštiško atsakymo nepateikė.
Tačiau „Amnesty International“ ataskaitoje pažymima, kad Airijos duomenų apsaugos institucijai nusprendus pradėti tyrimą, „Google“ šį mėnesį paskelbė, jog apribos duomenis, kuriais ji dalijasi su reklamuotojais per savo reklamos aukcionų platformą. Be to, įmonė pristatė naują įrankį, leidžiantį vartotojams ištrinti duomenis apie savo buvimo vietą.
