Vieniems įvykiai Amerikoje primena tragediją, kitiems – tragifarsą. Mažai kas tiki, kad jau šią savaitę Amerika bankrutuos, tačiau ši grėsmė reali kaip niekada.
Iki rytojaus Amerika turi išspręsti klausimą dėl skolos ribų, įstatymų leidėjai tikisi rasti kompromisinį sprendimą, nors konkuruojantys respublikonų ir demokratų siūlymai jau paralyžiavo Vašingtoną ir padidino tikimybę, kad JAV skolinimosi reitingas bus sumažintas.
Gerais norais pragaras grįstas
Dar prieš 11 metų JAV skaičiavo, kad 2012 metais šalis jau bus išmokėjusi visą valstybės skolą ir šalies biudžetas taps proficitinis. Tie metai prabėgo ir dabar diskutuojama tik dėl to, kiek trilijonų dolerių dar reikės pasiskolinti, kad tik šalies neištiktų bankrotas.
Billo Clintono prezidentavimo pabaigoje JAV turėjo proficitinį biudžetą. Tada buvo lengva žadėti iki 2011 metų pabaigos išmokėti visas skolas ir atsargoje dar turėti 2,3 trln. dolerių. Vietoj to per 10 metų skola išaugo iki 10,4 trln. dolerių, o kartu su Socialinio draudimo fondo skola – iki 14 trln. dolerių.
JAV Kongreso atstovų rūmai, kurių daugumą sudaro respublikonai, praėjusią savaitę atidėjo balsavimą dėl šalies biudžeto deficito mažinimo ir valstybės skolos limito didinimo plano.
Tokia politinė aklavietė erzina pasaulio investuotojus. JAV akcijų rinka ir dolerio kursas krinta, o aukso kainos svyruoja ties istorinėmis aukštumomis.
Tragedija ar farsas?
Kalbant teatriniais terminais, tai, kas šiuo metu vyksta Vašingtone, nėra tragedija, tai labiau primena tragifarsą. Du svarbiausi dramos herojai – prezidentas Barackas Obama ir JAV Kongreso respublikonų lyderis Johnas Boehneris – laužo ietis pokerį primenančiose diskusijose. Abu tikisi, kad paskutinę akimirką priešininkas neišlaikys įtampos ir pasuos. Tačiau jei iki rugpjūčio 2 dienos nepaaiškės šio pokerio laimėtojas, pralaimės visi, visa Amerika.
Įdomu, kad juodasis personažas šiame tragifarse yra ne B. Obama, bet George'as W. Bushas. Į jo sąskaitą reikėtų įtraukti liūto dalį JAV valstybės skolos – apie 4 trln. dolerių.
2001 metais jis sumažino mokesčius (biudžetas prarado 2 trln. dolerių) ir pradėjo karą Afganistane bei Irake, kuriems iki šių dienų jau išleista apie 1,5 trln. dolerių. Kilus krizei pirmiausia G. Bushas, o paskui ir B. Obama skyrė dideles sumas žlungantiems bankams, automobilių gamintojams gelbėti ir ekonomikai gaivinti. Ši suma išaugo iki 2 trln. dolerių.
G. Busho mokesčių reforma Amerikai atnešė tokius mažus mokesčius, kurių ji neturėjo jau pusę amžiaus. Toks sprendimas grįžo bumerangu. Federalinį biudžetą dabar pasiekia 2,2 trln. dolerių, o išlaidos sudaro net 3,7 trln.
Planuotojai
Gresiančio bankroto akivaizdoje ne vienas nori susikrauti politinį kapitalą. Demokratų lyderis Senate Harry Reidas sukūrė planą, kuriuo remiantis dabartinis Amerikos skolos limitas būtų padidintas 2,5 trilijono dolerių ir šio skolos limito padidinimo užtektų iki 2013 metų. Minėtame plane taip pat numatyta per artimiausius dešimt metų mažinti šalies biudžeto išlaidas.
Amerikos iždo sekretorius Timothy Geithneris pareiškė, esą reikėtų dabartinį Amerikos skolos limitą padidinti taip, kad jo užtektų 2012 metais įvykdyti prezidento rinkimų kampaniją.
Respublikonų Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris pranešė šiuo metu ruošiantis šalies Konstitucijos pataisą, kuria remiantis Konstitucijoje būtų numatytas subalansuoto biudžeto principas, ir šio principo privalėtų laikytis Amerikos valdžia. Ši pataisa turėtų būti platesnio skolos limito padidinimo projekto dalis.
Tačiau demokratai ir daugelis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad jeigu Amerikos Konstitucijoje būtų numatytas subalansuoto biudžeto principas, tuomet šalies valdžia negalėtų reaguoti į recesiją ir į ekstremalias situacijas.
Metas veržtis diržus
„JAV negali toliau taip gyventi, kai kiekvienas atskiras žmogus ir valstybė leidžia tai, ko neturi. Amerikiečių pragyvenimo lygis turi keistis, kito kelio nėra“, – pripažįsta Amerikos milijardierius, didelės investicijų kompanijos „Oaktree“ steigėjas Howardas Marksas.
Interviu leidiniui „Businees insider“, pareikšdamas nuomonę apie JAV valstybės skolos ribas, jis ragina Ameriką nusileisti iš aukštumų ir gyventi taip, kaip gyvena likęs pasaulis. „Kol Amerikos prekės netapo pasaulio lyderėmis pagal išlaidų ir pelno santykį, mūsų šalies dirbantieji neturi turėti pirmenybės prieš kitų šalių dirbančiuosius“.
Tačiau jis nemato kito kelio, kaip tik artimiausiu metu toliau skolintis.
Tuo tarpu nenumaldomai priartėjo rugpjūčio 2-oji, nuo kurios Amerika pasidaro neįgali vykdyti savo turimų įsipareigojimų.
Kaip nuo 2001 m. augo skola
1. George'o Busho administracijos sprendimai (7 trln.):
* 3 trln. – mokesčių sumažinimas;
* 300 mlrd. – lengvatos pagyvenusiems žmonėms skirtiems vaistams;
* 200 mlrd. – stimuliavimo programa-2008;
* 1,7 trln. – vidaus ir karinės išlaidos;
* 1,4 trln. – karai Afganistane ir Irake;
* 400 mlrd. – papildomi įsipareigojimai, pavyzdžiui, Fermerių įstatymas.
2. Baracko Obamos administracijos sprendimai (1,4 trln.):
* 800 mlrd. – Atkūrimo įstatymas;
* 250 mlrd. – 2010 metų gruodį mokesčių vidutinei klasei sumažinimas;
* 400 mlrd. – vienkartinės skubios išlaidos ir investicijos.
3. Taip pat (4,3 trln.):
* 700 mlrd. – skola, skirta vyriausybės veiklai finansuoti (pavyzdžiui, paskolos studentams);
* 3,6 trln. – ekonominės ir techninės priežastys (tarkim, dėl recesijos sumažinti tam tikri mokesčiai).
Leonas Grybauskas
