Lietuvos diplomatai atsisako komentuoti Rusijos naujienų agentūrų pranešimus, kad Jungtinės Valstijos užsimena apie nuolaidas Rusijai ir galimybę nebesilaikyti pozicijos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES), kurios iki šiol laikėsi visos NATO šalys, tarp jų ir Lietuva.
Aukštas Jungtinių Valstijų diplomatas cituojamas pranešęs, kad Vašingtonas pasirengęs pradėti sutarties dėl įprastinės ginkluotės ratifikavimą nebelaukdamas, kol Rusija įvykdys savo pažadus.
Viena diena liko iki balsavimo Rusijos parlamente skelbti moratoriumą vienai iš svarbiausių Europos Saugumą užtikrinančių sutarčių, ir Valstybės dūmos nariai jau džiaugiasi privertę Jungtines Valstijas siūlyti nuolaidų, praneša LTV "Panorama".
Tačiau net ir sulaukę stulbinamų pranešimų, kad Vašingtonas nusileidžia, vis vien žada balsavimo neatidėti.
Dar vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad jo šalis nuo gruodžio 12-osios gali nebesilaikyti sutarties, kuri riboja, kiek pajėgų Rusija gali turėti europinėje dalyje - taigi, kiek tankų ir kareivių gali dislokuoti ir Baltijos šalių pašonėje.
Rusija nepatenkinta, kad dokumento neratifikuoja NATO, ir kad prie sutarties, pasirašytos dar tarp aljanso ir komunistinio Varšuvos pakto, neprisijungia Baltijos valstybės.
"Mūsų partneriai elgiasi nekorektiškai, o susidariusią padėtį jie išnaudoja karinių bazių prie mūsų sienų sistemai stiprinti", - tvirtino V. Putinas.
Konferencijoje Stambule 1999 m. Rusija pati įsipareigojo išvesti pajėgas iš Gruzijos ir Padnestrės Moldovoje iki 2002-ųjų.
Tačiau praėjus penkeriems metams po galutinio termino, jos kareiviai ne tik lieka Padnestrėje, bet ir Maskva nebesieja įsipareigojimų išvesti pajėgas su įprastinės ginkluotės sutartimi.
Visos NATO valstybės iki šiol laikėsi pozicijos, kad kol Rusija nebaigs vykdyti savo pažadų, jos negalės įvykdyti savųjų, tai yra ratifikuoti sutarties.
Tačiau antradienį trys Maskvos naujienų agentūros citavo vieną aukščiausių Amerikos diplomatų, kad Jungtinės Valstijos nusprendė nusileisti pirmosios.
Davidas Krameris, Valstybės departamente atsakantis už santykius su Europos ir Eurazijos valstybėmis, forume Vašingtone esą pareiškė, kad "jeigu Rusija pasirengusi pažadėti toliau vykdyti savo Stambulo įsipareigojimus, kai kurie NATO nariai pasirengę ratifikacijos procesą pradėti dar tuo metu, kai Rusija tik vykdys savo įsipareigojimus".
"JAV neteigia, kad jos ratifikuos sutartį, jos teigia, kad gali pradėti ratifikavimo procesą, labai aiškiai duodama suprasti, kad ratifikavimo proceso pradžia nebūtinai reikš ratifikavimą, viskas priklausys ir nuo tolesnių Rusijos žingsnių. Kita vertus, tarptautinėje diplomatijos praktikoje priimtina daryti tokius žingsnius, skatinančius derybų partnerį taip pat pradėti daryti nuolaidas", - LTV sakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Pirmąkart naujus pasiūlymus, pasak diplomato, Maskvai nuvežė Pentagono vadovas prieš tris savaites. Vėliau Berlyne jau įvyko dvišalės derybos ir tuos vyks naujos.
Visas NATO partneres Jungtinės Valstijos jau supažindino su ištisu siūlymų Maskvai paketu, kuriuo siekiama išspręsti aštrius nesutarimus ir dėl šios sutarties, ir dėl priešraketinės gynybos bazių, ir dėl Kosovo, ir dėl Irano.
Manoma, kad norėdamas Maskvos nuolaidų vienur, Vašingtonas pasiūlė nuolaidų kitur.
Tačiau ar Lietuva žinojo, kad dėl šio dviejų didžiųjų valstybių kompromiso jai gali tekti atsisakyti seniai suderintos pozicijos, Vilniaus diplomatai atsisako komentuoti.
