„Kredito limitas buvo 5 tūkst. tuo metu ir dar keli tūkstančiai manųjų pinigų, tai su 2000 eurų teko atsisveikinti. Buvau perspėta visų, kad kur jau kur, tai Gvatemaloje tave apvogs. Taigi aš visus savo grynus pinigus laikiau apatiniame trikotaže. Ko niekada nedarydavau prieš tai kelionėse“, - pasakoja vilnietė.
Tačiau ne visi turi turtingus giminaičius ar draugus, kurie gali padėti pakliuvus į bėdą. Dėl to Seimas nusprendė, kad užsienyje esantiems lietuviams diplomatai turėtų padėti materialiai, jeigu lietuviai staiga suserga, susižaloja, taip pat tampa nusikaltimo auka, netenka pinigų, dokumentų, o artimieji jiems atsisako arba neišgali padėti. Kasmet tokios pagalbos prireikia apie 30 žmonių.
„Kartais atveža policija prie ambasadų žmones sumuštus ir ne visai socialiai atsakingus Lietuvos piliečius ir tiesiog palieka. Reikia su jais kažką daryti, pagelbėt pasiekti namus. Tai perkamas bilietas, pamaitinamas asmuo, įsodinamas į lėktuvą, traukinį ir jis grįžta į Lietuvą“, - apie tam tikras gelbėjimo operacija pasakoja URM Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas.
Į nelaimę patekusiems lietuviams šitaip ambasados ir konsulatai esą padėdavo ir anksčiau. Tačiau už suteiktą pagalbą dauguma atsidėkoja parodydami špygą. Pinigus grąžina tik kas dešimtas.
Vietoj teismo, dabar skolas iš paramą gavusių lietuvių išmušinės antstoliai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
