Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos apsilankymas Vilniuje tapo vienas svarbiausių pastarųjų metų užsienio šalių lyderių vizitų Lietuvoje. Ko galima tikėtis toliau Vilniaus ir Minsko santykiuose?
Interviu „Respublikai” Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras DRAŽINAS leido suprasti: Baltarusijos ir Lietuvos santykiai įgauna naują pagreitį. Prie to neabejotinai prisidėjo ir prezidento A.Lukašenkos vizitas.
Ar bus išnaudota Lietuvos ir Baltarusijos lyderiams suteikta galimybė kokybiškai pagerinti dviejų šalių tarpusavio santykius, daugiausia priklausys nuo noro suprasti vieniems kitus.
„Istorija susiklostė taip, kad esame kaimynai, - sako V.Dražinas. - Turime skatinti supratimą tarp Baltarusijos ir Lietuvos žmonių, stiprinti mūsų bendradarbiavimą ir gerbti vieni kitus”.
Didelių kliūčių neįžvelgia
- Praėjo kiek daugiau nei pusantro mėnesio nuo Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos vizito Vilniuje. Žvelgiant iš laiko perspektyvos kokią reikšmę turi prezidento apsilankymas Lietuvoje dvišaliams mūsų valstybių santykiams?
- Tai buvo labai svarbus įvykis, kuris neabejotinai išeis tik į gera ir Baltarusijos, ir Lietuvos žmonėms. Prezidento A.Lukašenkos susitikimas su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite, prezidento dalyvavimas Baltarusijos ir Lietuvos ekonominio forumo atidaryme tik patvirtina mūsų didžiausią susidomėjimą pačiu aukščiausiu lygmeniu dėl visapusiško politinio, ekonominio ir socialinio Baltarusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo. Kam dar jei ne kaimynams pasaulio ekonominės krizės akivaizdoje reikėtų suvienyti savo potencialą sprendžiant problemas.
Esame dėkingi Lietuvos vadovams, kurie atsisakė stereotipų, trukdančių mums dvišaliuose santykiuose judėti į priekį. Mano nuomone, jie priėmė lemtingą sprendimą.
Tikimės, kad mūsų dvišaliai kontaktai tęsis. Manau, kad tolesni Baltarusijos prezidento vizitai į Lietuvą ir Lietuvos prezidentės vizitai į Baltarusiją taps normaliais, darbiniais reiškiniais.
- Kokios yra didžiausios kliūtys dvišalių Baltarusijos ir Lietuvos santykių plėtrai?
- Nesakyčiau, kad Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose yra kokių nors didelių kliūčių. Svarbiausia yra tai, kad tapusi Europos Sąjungos (ES) nare Lietuva prisiėmė visus šios organizacijos įsipareigojimus. Tai neabejotinai veikia Baltarusijos ir Lietuvos santykius tiek politinėje, tiek ekonominėje plotmėje. Tačiau Baltarusija gerbia Lietuvos žmonių pasirinkimą ir konstruoja mūsų ryšį atsižvelgdama į Lietuvos narystę ES.
Mes judame į priekį, operatyviai sprendžiame tarpusavy kylančius klausimus. Šiuo metu pastebimai suaktyvėjo visų valstybinių struktūrų ir verslo darbas. Tad, mano manymu, perspektyva atrodo ganėtinai gerai.
- Jeigu būtų galima įvertinti dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos santykius pažymiu nuo 1 iki 10, koks būtų jūsų sprendimas?
- Jeigu vertintume pagal dešimtbalę sistemą, aš parašyčiau 7. Mūsų dvišaliuose santykiuose daug pasiekta: nepaisant krizės sparčiai plečiasi prekybos ir ekonominiai santykiai, sukurta teisinių susitarimų bazė, sureguliuoti klausimai dėl pasienio, stiprinami regioniniai, kultūriniai, švietimo ir mokslo ryšiai. Tačiau niekas neneigia, kad ateityje teks išspręsti nemažai klausimų politikos ir ekonomikos srityse.
Gali aprūpinti elektros energija
- Baltarusija ketina pradėti atominės elektrinės statybą pasienyje su Lietuva. Ar galėtų lietuviškos bendrovės prisidėti prie šių darbų?
- Negalima atmesti galimybės, kad lietuviškos organizacijos gali prisidėti prie infrastruktūros kūrimo darbų atominės elektrinės statybos vietoje. Tačiau visi klausimai bus sprendžiami pagal Baltarusijos įstatymus, atsižvelgiant į pagal kainą ir kokybę konkurencingus pasiūlymus ir bendradarbiaujant su pagrindiniu rangovu, kuris ir spręs dėl subrangovų.
- Jeigu Lietuva pareikš susidomėjimą importuoti elektros energiją iš planuojamos statyti baltarusiškos atominės elektrinės, Baltarusija galėtų patenkinti lietuvių norus?
- Jau šiandien Baltarusijos energetikos sistema gali padengti galimą elektros energijos deficitą Lietuvoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Lietuvių verslininkai laukiami
- Spauda itin gyvai aptarinėja Baltarusijos valdžios planus imtis kai kurių valstybinių objektų privatizavimo. Ar Lietuvos investuotojai galėtų prisidėti prie šio proceso?
- Jeigu lietuvių investuotojai turės tokį norą - kiek aš žinau, jis yra, - mes visuomet būsime laimingi matyti pas save verslininkus kaimynus.
Noriu pabrėžti, kad Baltarusija visada buvo atvira solidiems investuotojams, kurie pasirengę įdiegti naujus gamybos būdus, pasiryžę įsigyti veikiančių ūkio subjektų akcijas, dirbti, gauti pelną, mokėti mokesčius. Sąžiningas verslininkas pas mus laukiamas. Be to, mes neskirstome investuotojų pagal nacionalinį ar kitus bruožus.
Pasaulio banko duomenimis, pagal verslą plėtojimą Baltarusija užima 58-ą vietą iš 183-jų ištirtų šalių. Palyginti su praėjusiais metais, šalis pagal šį rodiklį pakilo 24 punktais. Pavyzdžiui, Ukrainos reitingo vieta yra 142, o Moldovos - 94.
- Jūsų manymu, kuriose lietuviškos ekonomikos srityse savo investicijas galėtų padidinti Baltarusija?
- Baltarusija pastaruoju metu investuoja Lietuvoje. Buvo sėk-mingi projektai ir nelabai sėk-mingi. Siekiant sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą svarstomas klausimas dėl baltarusiško kelių statybos ir komunalinės technikos įmonės „Amkador” surinkimo padalinio atidarymo Lietuvoje ir čia surinktos technikos realizavimo Baltijos regione bei ES. Mes turime didelį potencialą kuriant dinamiškesnį investicinį bendradarbiavimą tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Tuo galima buvo įsitikinti per Baltarusijos ir Lietuvos tarptautinį ekonominį forumą rugsėjo 16 d. stebint baltarusių ir lietuvių verslininkų susidomėjimą šiuo forumu.
Lengviau keliausime kitąmet
- Nuo kada atstumu iki 50 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyvenantys lietuviai ir baltarusiai galės vieni kitus aplankyti pagal rengiamą supaprastinto pasienio rajono gyventojų judėjimo tvarką?
- Nuo pirmosios 2010 metų pusės. Pasiekus susitarimą reikės sukurti instrumentus jam įgyvendinti: pagaminti specialius pažymėjimus, apmokyti specialistus, įsigyti specialios technikos.
- Anksčiau buvo žadama, kad naujoji judėjimo tvarka Lietuvos ir Baltarusijos pasienio gyventojams bus pradėta taikyti jau nuo šių metų. Kodėl šis projektas buvo įstrigęs?
- Europos Komisija peržiūrėjo projektą ir padarė papildomų pakeitimų. Tas turėjo būti suderinta su Baltarusijos ministerijomis ir žinybomis.
- Ar ateityje Baltarusija galėtų vienašališkai atsisakyti taikyti vizų tvarką ES piliečiams, kaip tai jau padarė Ukraina?
- Ne, tik pagal abipusį susitarimą.
