Aistrą kepiniams ir konditerijai nuo vaikystės alytiškei užaugino mama, kuri tuo metu dirbo konditere.
„Mano mama buvo labai gera šeimininkė, mane visur su savimi vedžiojosi ir aš būdavau puošėja. Mama šeimininkavo vestuvėse, tai ir mane kartu pasiimdavo, kad padėčiau. Tad taip ir liko iki šiol“, – apie meilę veiklai pasakoja Vilija.
Moteris pasakoja, kad tuo metu mama darydavo populiariuosius kreminius tortus su įvairiausiais papuošimais: meškomis, gulbėmis. Populiariausi vestuvėse buvo tie tortai, kurie buvo puošiami gulbėmis.
„Vestuvėms visi sakydavosi su gulbėmis. Taip mama ir mus vaikus įtraukė, turėjome padėti. Baigusi mokyklą įstojau ir baigiau kulinariją, norėjau gaminti ką nors išskirtinio, nes aišku tie mamos tortai jau buvo išėję iš mados, tai atsirado kitokie – želė tortai. Tai pabandžiau ir aš juos daryti, nes kiti juos gamina rečiau, tiksliau ne tiek kiek kreminius tortus“, – tvirtina V. Stadulienė.
Visko mokėsi savarankiškai
Pasiteiravus, ar pati valgo saldumynus, moteris juokiasi, kad mėgsta, tačiau tenka susilaikyti. „Žinau, ką tai reiškia“, – juokiasi Vilija.
Kad bus konditerė moteris žinojo dar vaikystėje, nes saldainių stygius tuo metu, kai augo, buvo labai didelis.
„Vaikystėje mano svajonė buvo, kad kai jau baigsiu mokyklą, tai jau būsiu konditerė, nes tuo metu labai trūko tų saldainių mums visiems. Tas trūkumas pakišo mintį, kad jei kur dirbsiu, tai tik saldainių fabrike, nes ir saldainių prisivalgysiu, ir jų netruks. Tokia buvo mano vaikiška fantazija“, – vis dar juokiasi prisiminusi savo vaikystės norus V. Stadulienė.
Gaminti želė tortus Vilija pradėjo ir dėl to, kad pačią želė valgyti labai mėgo jos šeima, o ypač vaikai. Tam, kad 3D želė tortai dabar būtų tobuli, moteriai teko praktikuojantis sugadinti nemažus kiekius želatinos.
„Mūsų šeima labai mėgo želė, tai ir gaminome, ką mėgstame. Žiūrėjome kaip pritaikyti galime, aišku, pradžioje darėme su vaisiais, puošdavome iš pjaustytų vaisių darydami gėlytes ir tai ganėtinai patiko žmonėms, mums patiems, taip ir užsikabinau.
O tada atsirado jau tie 3D želė tortai. Vis galvojau ir galvojau, kaip juos padaro, tai, kol mokiausi, aišku, sugadinau daug želatinos, labai daug produktų, bet pagaliau išmokau. Galvojau, jeigu kažkas kitas juos padaro, tai įmanoma ir man padaryti“, – pasakoja moteris.
Į specialius kursus ar pamokas Vilija nėjo, visko išmoko bandydama pati. Svarbiausia, pasak moters, yra atidirbti visą technologiją: želatinos skystumą, tirštumą, skonį ir kita.
„Dabar jau man nebėra sunku. Kas liečia 3D želė tortus, tai sunkiausia yra tai, kad viską turi daryti atvirkščiai, nes viską pamatai jau išėmus iš formos, tą bendrą vaizdą. O taip su švirkštu badai badai ir nežinai, ką badai. Aišku, jeigu viską darai stikliniame inde, tai apsiverti ir pasižiūri, bet jeigu kitoje formoje, kur niekas nepersišviečia, tai iš pradžių, net neįmanoma padaryti. Todėl dariau iš pradžių stikliniuose induose, o kai išmokau, pripratau, pradėjau ir kitose formose“, – sako V. Stadulienė.
Užsiima ne tik tortais, pjausto ir arbūzus
Didelio kruopštumo reikalaujantis želė tortų puošimas iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai apgalvotas ir nuoseklus, tačiau Vilija tikina, kad specialaus įkvėpimo neieško, viskas išeina savaime.
„Kiekvienas tortas vis kitoks išeina, kažkaip tuo momentu, kaip darai, taip ir išeina. Aišku, būna pagal specialius užsakymus, su vardų raidėmis, skaičiais ar skirtingos formos, pavyzdžiui, širdies forma vestuvėms, klevo lapas – rudenį“, – teigia moteris.
Pasiteiravus, iš kur toks talentas, gal vaikystėje buvo susijusi su daile ar kitais menais, Vilija juokiasi, kad visa šeima yra šiek tiek prie meno:
„Tai mama buvo konditerė, brolis vienas su medžiu užsiima, drožinėja, kitas brolis, jau amžinatilsį, dirbo su paminklais, kalė raides, portretus. Sesuo irgi kaip aš panašiai užsiima, tai nežinau, čia gal šaknys ar kas. Visi kam pasakai, tai sako, kad mes jau labai prie meno, bet toks čia ir menas, nežinau.“
Pagrindiniai įrankiai, su kuriais kuria gražias ir itin kruopščias dekoracijas 3D želė tortams yra švirkštas ir adata.
„Aišku, yra ten visokių metalinių plunksnelių, bet aš kažkaip neišmokau su jomis dirbti, nes reikia labai gerai nutaikyti. Kur rodo užsienio filmukus, tai į juos yra labai gražu žiūrėti, bet pačiai taip nesigauna. Man užtenka adatos ir švirkšto, kartais peiliuko, tai tiek ir tenaudoju“, – pasakoja apie naudojamus įrankius puošybai Vilija.
Be tortų gaminimo, moteris užsiima ir arbūzų pjaustymų bei želė gaminimu taurėse. Pastarąsias labai mėgsta užsisakyti krikštynoms.
„Nedažnai jas darau, nes ten labai daug darbo, kartais ir pati nenoriu prisiimti“, – juokiasi alytiškė.
Pažvelgus į moters pjaustomus arbūzus, kyla vienintelis klausimas – iš kur tiek kantrybės. Pati Vilija tikina, kad tokia veikla jai kaip meditacija:
„Pradžioje viskas būna sunku, o kai jau pagauni tai, tampa nesunku. Sėdi ir krapštaisi, kaip relaksacija. Tai, kai yra laiko taip ir žaidžiu, bet dažniausiai tiek jo nebūna.“
V. Stadulienė pasakoja, kad specialių kriterijų kaip pasirinkti tinkamą arbūzą pjaustymui nėra – svarbiausia graži forma.
„Koks bus arbūzas viduje, tai čia jau loterija, tik prapjovus sužinai. Dažniausiai vasarą jie skanūs būna, o žiema nelabai jų ir šiaip yra. Svarbiausia pjaustymui, kad būtų graži forma. Dažniausiai pjaustau su smulkesniais peiliukais, jų turiu kelis ir užtenka“, – pasakoja apie arbūzų pjaustymo ypatumus Vilija.
Keli Vilijos patarimai
Visgi, kalbant apie 3D želė tortų gamyba, V. Stadulienė pataria nusiteikti, kad gamybai teks skirti net ir visą dieną. O, kad tortas gautųsi tobulas – reikia žinoti keletą želė subtilybių:
„Dieną darbui jau turi paskirti, sėdėti ir dirbti. Aišku, nėra taip, kad visą dieną susėdai ir padarei, daugiausiai laiko užima želatinos užmirkymas, tuomet turi laukti, kol ji sustings. Praeina kažkiek laiko ir toliau dirbi, susiruoši produktus, kol pagrindas sustingsta, tuomet vėl praeina pora valandų, o tada jau ir puoši.
Taip ir dėlioji viską per dieną, tai, kai turiu laiko, tai ir žaidžiu. Aišku, geriau daryti kelis vienu metu, bet nebūna kartais kur tiek dėti.“
Anot moters, svarbiausia yra žinoti, kokiu santykiu reikia tinkamai paruošti želatiną. Tam padėti gali informaciniai lapeliai, tačiau Vilija atvirauja, kad visuomet viską daro „iš akies“.
„Reikia žinoti, kiek dėti į indą želatinos ir dar kokią ją dėti, nes jos būna skirtingos. Taip pat reikia nutaikyti, kad nebūtų per skysta, per kieta. Skonį nutaikyti irgi svarbu, aišku, yra visokios normos, kur pagal knygą galima daryti, bet aš nieko pagal jas nedarau, visada iš akies žiūriu, pagal skonį ragaujant. O svarbiausia, kad išeitų galų gale ištraukti iš formos jau tortą. Tai irgi svarbu“, – dalinasi savo įžvalgomis ir gamybos ypatumais iš Alytaus kilusi Vilija Stadulienė.
Aciu tau Vilija uz tavo kruopstuma,pareiginguma,istverme ir pareiginguma
Mes tavo klasiokai gerai zinom tavo darbu kokybe ir didziuojames Tavimi
Linkime but sveikai ir toliau kurybingai
