Ten jų prisipirkti užsuko ir Kalėdų senelis, iš vaikų surinkęs laiškus su pageidavimais. Savo norus žilabarzdžiui į ausį kuždėjo ir vyresni.
„Gražiausi daiktukai, po vieną eurą, dzidziuliai po du... Ekskliuzyviniai, įvairiausiom kainom“, – taip dzūkuodamas Makniūnų bagažinių, ar kitaip sendaikčių, turgelyje ir vietinius, ir svečius pirkti pačius įvairiausius sendaikčius kviečia druskininkietis Rolandas.
Jis pasakoja: „Visas paimkit, tai penkta bus dovanų. – O čia tai turgus. Tai kažko ieškosim daugiau.“
Tuoj vilioti pirkėjus įsigudrina ir kiti: „Parduodu naują lygintuvą už penkis eurus.“
Rekordiškai pigiai ir rekordiškai greitai daiktas parduotas.
„Kai atsidaro dūšelė, tai dažnai būna, žinokit. – Per kiek sekundžių pavyksta parduoti daiktą? Neklausiu minutėm. – Dabar ne sekundėm, o maždaug praėjau penkiolika metrų“, – kalba pardavėjas Edvinas.
„Reikalingas. – Dovanų? – Taip“, – sako pirkėjas Igoris.
„Svarbiausia yra emocija, nudžiuginti žmogų. Čia tik daiktas, o emocija, viską tą ir duoda“, – tvirtina pardavėjas Edvinas.
Dovanų atrasti čia gali ir tiems, kas kolekcionuoja policininko ar kariškio uniformas.
Ir ne tik sendaikčiais Kalėdiniame turgelyje dzūkai vilioja pirkėjus. Dažnas traukia ant prekystalio savo rankdarbius: žvakeles, muiliukus, ar kitus dovanoms skirtus daiktus. Ir kainos esą nedidelės.
„Nesikandžioja, po du, po tris eurus. Visokių tų kainų yra“, – sako pardavėjas Mindaugas.
„Čia svarbu ne pardavimas, bet bendravimas. Važiuojam, kaip į atlaidą“, – kalba pardavėja Milda.
Tai ypatingas Kalėdinis turgus, nes nebūtinai piniginę reikia atverti plačiau.
„Juk kitam akys užsidega pamačius kažkokį daiktą. Gal pinigėlio neturi kada... Yaptingai vaikai, jie taip mėgsta, kai žaisliukai dovanojami. Pasiima ir myluoja iš karto laimingi“, – tvirtina bendruomenės vadovė Dalė Baranauskienė.
Kaip sako etnologai, senovėje tokie turgūs būdavo išskirstyti į tris Advento sekmadienius: pirmą – šeškaturgis, jame žmonės galėjo nusipirkti kailių, šiltų mezginių, antrą – skaistaturgis – dovanų - mylimosioms vyrai čia rasdavo ar kokį papuošalą, ar kaspinuką.
O trečias turgus – saldėsių. Ir prekiautojai siūlydavo viską, kas tiktų šventiniam stalui. Vyresni pirkėjai paantrina – senovėje Kalėdiniai turgūs labai priminė šiandieninį.
„Buvo vidury kaip sakant, aikštės tokios, toj pačioj viskas – ir arkliai, ir karvės, viskas buvo vienon. – O tai žiūrint į daiktus tai, šiandien tik arklių ir karvių trūksta? – Jo. O daugiau tai nieko“, – pasakoja Makniūnų gyventoja Marytė
Tiesa, gyvūnų turgelyje pamatyti galima. Mat tuos kas nori ne tik dovanų, bet labiau dovanoti, gyvūnų globėjai čia pat siūlo aukoti benamiams. Už auką galima įsigyti savanorių kurtų dovanėlių. Kas aukoja, o kas, kaip sako globėjai, dalijasi daiktais.
„Dubenėliai, žaisliukai, gultai“, – sako „Keturkojo viltis“ savanorė Ernesta.
O kas neieško dovanų, neaukoja, džiaugiasi arba buvimu, arba perka skanėstų ne šventiniam stalui.
„Lašiniukų... Lašiniukų. – O kaip kainos? – Normalios, gal net mažiau nei mieste“, – sako alytiškė Stasė.
„Gal iš tokių dovanų gal ir nelabai, bet iš to va jausmo, kartu būvimo, tai to visi galim paprašyti, šilumos jaukumo ir būti kartu“, – kalba alytiškė Vaida.
Tad užsukęs Kalėdų senelis nedelsiant ir sulaukė prašymų. Ne tik dovanų užsuko žilabarzdis. Jis surinko ir vaikų laiškus su slapčiausiais norais:
„Planšetės.“
„Naujos pagalvės, naujos pižamos ir saldainių.“
Ir ne tik laiškus Kalėdų senelis renka. Atėjus reikia padeklamuoti eilėraštį arba sudainuoti dainelę. Ir jau po tokių dainų galima drąsiai laukti švenčių.
