.jpg)
Taip, ir alus prasideda nuo žodžio. Šįkart – dviejų žodžių, „žalia“ ir „balta“, kadangi „Utenos alus“ pagamino jį būtent Kauno „Žalgiriui“.
Žodį pirmieji ištaria rinkodaros specialistai. O jau paversti jį kūnu turi žmonės, kurie verda alų – gamybos technologai.
„Utenos alaus“ vyriausiajai aludarei Daliai Jočytei nereikėjo mąstyti, koks bus naujojo alaus vartotojas. „Tai jau mūsų rinkodarininkų uždavinys – įsivaizduoti, kam gamini naują produktą, koks tas žmogus, ką jis veikia, kur gyvena, kuo kvėpuoja, dėl ko jaudinasi.
O mano uždavinys – stebėti tendencijas rinkoje ir pasakyti, va, tai šiuo metu yra aktualu, svarbu, įdomu. Gal pabandykime tokią kryptį?“.
Paprastai nuo žodžio iki kūno skardinėje ar butelyje praeina devyni mėnesiai. Bet koks sutapimas su panašiu laikotarpiu gamtoje – visiškai atsitiktinis. Tiesiog tiek užtrunka sukurti pačią koncepciją, po kurios viskas rieda keliais etapais – mažomis porcijomis išverdami keli variantai, jie ragaujami, visi aludariai iki pasiutimo ginčijasi, kuris geresnis, tada pasitelkiamos galvos ir gomuriai iš šalies, kol galų gale prieinama vieninga nuomonė – štai tas dešimtukas taikinyje.
Gamybos vadovė Dalia Jočytė prisipažįsta, kad ne visuomet pataiko pirmu kartu. Kartais reikia ilgai žongliruoti alaus sudėtinėmis dalimis, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Kartais, jeigu pakanka vien pridėti aromatinių apynių, tai padaryti labai lengva. Arba pakeičiant karamelinį salyklą kitokiu. Kartais – sudėtingesnis ir ilgesnis kelias. Tačiau visuomet padeda kiti 7 kolegos, kurių kiekvienas turi savo skonį ir savo nuomonę. „Utenos alaus“ technologai sutaria, kad ir Lietuvoje galima sukurti egzotinio skonio alų. Tik klausimas: ar jis patiks krepšinio aistruoliams? Aludariai nori, kad jų produktas įsitvirtintų rinkoje, būtų sėkmingas, be to, dalis už parduotą alų gautų lėšų nukeliauja į „Žalgirio“ biudžetą.
Gamintojams lietuviško alaus tradicija išlieka kertinė, nors „Utenos alaus“ technologai įdėmiai seka ir analizuoja pasaulines alaus rinkos tendencijas, užsienio kolegų eksperimentus.
Pavyzdžiui, D. Jočytė atkreipia dėmesį į alų, kuriam gaminti naudojamos netipiškos žaliavos. Romo, viskio, brendžio, netgi armanjakų ar likerių skoniai bei aromatai – pasaulyje alaus skonių vis gausėja, o žmonės vis labiau norisi eksperimentuoti tuo, kas atrodo ganėtinai nutolę nuo tradicinio alaus suvokimo.
„Vis dėlto, ruošdami alų „Žalia Balta“ likome ištikimi senajai lietuviško alaus tradicijai – siekėme sukurti alų, kuris būtų subalansuotas plačiam vartotojų ratui“, - teigia vyriausioji aludarė. Lietuvos parduotuvėse naujo, specialiai „Žalgiriui“ išvirto alaus galima ieškoti nuo rugsėjo 24 dienos. Žinoma, „Žalia Balta“ recepto D.Jočytė neišduos. „Galiu tik pasakyti, kad įkvėpimo nesisėmiau iš krepšinio transliacijų savo laboratorijoje, - prideda gamybos vadovė, - Tiesiog nėra tokių galimybių dar ir televizorių laikyti ten, kur verdamas alus.
Nors esu užkietėjusi krepšinio fanatikė. Ir geriausia dovana, kai važiavome su kolegomis į Barseloną, buvo ne pati kelionė, o tai, kad viešbutyje sutikau buvusį žalgirietį Mindaugą Kuzminską“.
