Dabartinėje pasaulinės krizės aplinkoje su privačiais pensiniais fondais nėra jokių garantijų. Tenka pripažinti, kad "Sodra" šiame neramiame vandenyne išlieka kaip brangus ir abejotinas saugiklis, skęstantis gelbėjimosi ratas. Tad kokią alternatyvą vis dėlto geriau pasirinkti senatvei - privačius pensinius fondus ar valstybės globojamą "Sodrą" - svarstė antradienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva surengtos diskusijos dalyviai.
Diskusija prasidėjo nuo krizės ištakų paieškų. Vieningai buvo sutarta, kad krizė atsirado dėl nevaldomos pinigų politikos. Valstybiniai centriniai bankai, turintys pinigų spausdinimo monopolį, pinigus pavertė neribota gėrybe. Krizė išbalansavo ne tik pasaulio ekonomiką, bet ir stipriai pakoregavo pensinių fondų kreives, privertė suklusti dabartinius ir būsimus pensininkus.
Pasak žalgiriečio Audriaus Butkevičiaus, klausimą, kaip funkcionuoja privatūs pensiniai fondai krizinės ekonomikos sąlygomis, matyt, šiandien sau užduoda ne mažiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų. Be to, dažną kamuoja abejonės, ar pasirinkti privačius pensijų fondus, ar "Sodrą".
"Visi žinome, kad dabar yra krizė, ir taip kaip rusai viską "nurašydavo" ant mongolų totorių jungo, revoliucijos, paskui ant Didžiojo tėvynės karo, dabar visos nelaimės "nurašomos" ant krizės", - sakė A. Butkevičius.
Jo teigimu, krizinės rinkos specifikoje su privačiais pensijų fondais nėra jokių garantijų. Taip pat gresia galimai nauja ekonominė situacija, kurios apibrėžti negali niekas.
Be to, "Sodra" išlieka kaip brangus ir abejotinas saugiklis, skęstantis gelbėjimosi ratas. Anot jo, "Sodros" idėja yra solidarumo idėja - "jog jaunimas pasirūpins seniais dėl to, kad seniai užaugino jaunimą, ir tai gali būti psichologinė garantija".
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė priminė, kad "Sodros" sistema istoriškai atsirado neseniai.
"Visi žmonės puikiai žinojo, kad jie pasens, taupė senatvei. Ir tuo metu, kai įvedė valstybinį socialinį draudimą, žmonės gyveno apie 45 metus, o pensinis amžius buvo numatytas 70 metų, įmokos sudarė apie 7 proc. Žmonės, kurie pradėjo gauti išmokas, jau turėjo susitaupę senatvei. Ką jie darė? Jie tais laikais, 1940-aisiais, nusipirko dviratį, radiją, nors gal jiems to visai nereikėjo", - pasakojo R. Vainienė.
LLRI vadovės teigimu, žmogui gali pasirinkti - pasilikti "Sodroje" ar rinktis privatų pensinį fondą. Ji pažymėjo, kad šiuo metu žmogus "Sodrą" gauna prievarta, o valstybinė sistema gali išmokėti tik tiek, kiek surenka. Tuo tarpu privatūs pensijų fondai piliečių pinigus naudoja pirkdami vertybinius popierius, akcijas, obligacijas, kurių vertė nuo ekonominės situacijos kasdien kinta.
"Dabar matome, kaip ne pensijų fondų skyles lopo, o "Sodros" skyles kaišo pensijų fondais. Kas pasitiki tokia sistema, tai prašom, tiems yra visos galimybės likti", - teigė ekspertė.
Kita vertus, LLRI prezidentė "Sodrą" prilygino brangiam skęstančiam ir per prievartą užneriamam gelbėjimosi ratui.
"Nei su "Sodra", nei su pensijų fondais, nei apskritai su jokia ekonomine raida jokių garantijų nėra. Mes gyvename netikrumo, neapibrėžtumo realybėje. Kaip ir pensijų fondai, kaip ir bankai, kaip ir valdžia, kaip ir bet kas", - teigė ji.
Įsijautęs į būsimo pensininko vaidmenį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatorius Rolandas Paulauskas taip pat suabejojo privačių pensijų fondų teikiama nauda.
R. Paulauskui kelia abejonių tai, kaip bankai iš surinktų pensijų fondų perka akcijas. Akcijų rinka yra spekuliatyvi, ir tikėtis, kad mūsų investuoti pinigai po 30 metų grįš - naivu.
"Pasižiūriu dividendų ir kainų santykį. Matau, kad akcija, duodanti dividendus, ir jos kaina skiriasi keliasdešimt kartų. Tai, jeigu aš būčiau verslininkas, niekada neinvestuočiau į tokį verslą, kuris atsiperka po 50 metų. O akcijų santykis yra būtent toks. Kartais jis siekia šimtą metų (...) Tie privatūs pensijų fondai perka akcijas šiandien, kai jų kaina yra išpūsta dirbtinai, ir dėl to tikėtis, kad jinai toliau brangs - norėčiau, bet labai sunku", - kalbėjo žalgirietis.
Jis svarstė, kad finansinis kapitalizmas, kuriame gyvenome pastaruosius dvidešimt metų po Nepriklausomybės, yra apraizgytas didžiulės painiavos. Šioje painiavoje žmonės atiduoda savo pinigus į privačius pensijų fondus.
"Kokia yra garantija, kad ta dalis, kuri nueina į privačius pensijų fondus, po 30-40 metų bus atgauta? (...) Privatūs pensijų fondai garantuoti man, kaip būsimam pensininkui, nieko negali. Antras dalykas, krizė greičiausiai yra ne cikliškumo apraiška, o sistemos krizė. Į ką išvirs ar neišvirs - niekas nežino. "Sodra" lieka vieninteliu šiokiu tokiu daugiau ar mažiau garantuotu saugikliu, o kad jinai per brangi - taip, reikia sąnaudas mažinti", - kalbėjo R. Paulauskas.
R. Vainienė tokiu atveju, kai asmuo tiki dividendais, bet netiki akcijų kaina, pasiūlė rinktis konservatyvesnį, lankstesnį pensijų fondą.
