Po Europos krepšinio aukso Lietuva taip įsiaudrino, kad, atrodo, kiekvienas, pradedant prezidentu ir baigiant viršaičiu, privalo nedelsdami deklaruoti amžiną savo ryšį su krepšiniu, kartu pademonstruoti begalinę ištikimybę šiai naujai pagonybės atmainai ir pasiryžimą atnašauti aukas.
Kiek tyri yra "naujieji pagonys", sunku spręsti, bet jų vis daugėja ir tai suprantama: nemyli, nesižavi, negiri krepšinio - esi atskalūnas ir tau gresia izoliacija bei išvarymas iš... Politikui tokia perspektyva grėsmingai nepatraukli, tad kabinete būtinas jeigu ne pusiau šventos Komandos paveikslas, tai bent jau krepšinio kamuolys arba marškinėliai...
Premjera Vilniuje kitoms Kalėdoms
Gal tai ir atsitiktinumas, bet iš karto po auksinio Europos krepšinio čempionato pradėtos universalios Vilniaus arenos statybos. Iškilmingoje statybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, Vilniaus miesto administracijos vadovas Valdas Klimantavičius, universalios arenos statytojai ir projekto partneriai.
"Manau, šis projektas, kaip ir mūsų krepšininkų pergalė Europos čempionate, garsins Lietuvą ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame žemyne", - tarė A. Brazauskas.
Ceremonijoje valdžios atstovai ir projekto vystytojai po arenos pamatais įkasė kapsulę su arenos tikslų deklaracija ateities kartoms bei Romos Koliziejaus akmeniu. Arena Vilniuje iškils jau kitų metų pabaigoje ir iš karto turėtų tapti, anot statytojų, "viena moderniausių Europoje" (!).
Universalios arenos projektas jau pristatytas Tarptautinei krepšinio federacijai, pasiūlyta joje organizuoti 2007 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą Lietuvoje. Lapkričio mėnesį arenos atstovai stebėtojo teisėmis dalyvaus Dubline įvyksiančiame Europos arenų asociacijos susitikime.
Šiaurės Atėnams produktas “iš antrų rankų”
Statytojų teigimu, arenoje bus organizuojami pasaulinio lygio sporto, kultūriniai ir pramoginiai renginiai. Be to, lankytojams bus užtikrinta didelė paslaugų įvairovė - nuo VIP ložių, nuomojamų pagal ilgalaikes sutartis, iki restoranų.
Arenos statybos valdymo darbus įgyvendina tarptautinę patirtį turinti kompanija "CMC Baltic". Ji teikia projekto įgyvendinimo sprendimus, parenka rangovus, kontroliuoja darbų kokybę ir eigą. Daugumą darbų atliks Lietuvos statybų įmonės. Speciali arenos įranga bus perkama iš užsienio kompanijų. Projektą konsultuoja žymi arenų valdymo kompanija "JHC Arena Holding Oy".
29 metrų aukščio arenos plotas sieks 20 000 kv. m, o tūris - 200 000 kub. m. Per metus objektas tikisi sulaukti apie 500 000 lankytojų iš Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių. Krepšinio varžybas ar popmuzikos koncertą čia galės stebėti daugiau kaip 10 000 žiūrovų, ledo ritulio varžybas - 8 700, o spektaklį (šou) - 3 400. Greta rūmų numatyta apie 1 000 vietų automobiliams. Investicijos į universalios arenos statybas, neskaičiuojant kelių infrastruktūros ir komunikacijų įrengimo, viršys 65 mln. litų. Numatyta, kad prie Ozo ir Geležinio Vilko gatvių vystomame Vilniaus pramogų parke greta arenos įsikurs šeimos pramogų centras ir vandens parkas.
Iš pradžių Vilniaus areną projektavo Leonardo Vaičio vadovaujama architektų grupė, tačiau vėliau užsakovai pasirinko didelę tokių objektų projektavimo patirtį turinčias kompanijas "Stadium Consultants International" ir "Brisbin, Brook, Beynon Architects" iš JAV bei Kanados. Jos ir pritaikė vieną iš tipinių savo projektų Šiaurės Atėnams.
Kaunas nori jau 16 metų
Kaunas taip pat nuo seno puoselėja viltis turėti erdvius ir modernius sporto rūmus. Šį sumanymą kaskart pakursto įspūdingi krepšininkų pasiekimai. Prieš 16 metų, po "Žalgirio" pergalių TSRS krepšinio čempionate ir Joneso taurės, rūmus buvo planuota statyti P. Vileišio aikštėje, vėliau, 1998 metais "Žalgiriui" patekus į Eurolygą, - Kalniečių parke. Deja, visi bandymai buvo nerezultatyvūs. Dabar pataisyti "krepšinio sostinės" (anot mero Arvydo) reputaciją ėmėsi žymiausias Lietuvos Arvydas - Sabonis.
Kaunas - bene labiausiai modernių krepšinio rūmų nusipelnęs miestas. Rimčiausias bandymas čia statyti tokius rūmus įvyko prieš 5 metus - tada atvirame architektūrinio projekto konkurse kartu su lietuviais dalyvavo architektai iš Austrijos, Izraelio ir JAV. Iš 7 projektinių pasiūlymų realizacija buvo patikėta architektų E. Miliūno (Kaunas) bei A. Bublio (Detroitas) vadovaujamam kolektyvui "Arena". Statinys skubotai parinktame sklype ties P. Lukšio ir S. Žukausko gatvių sankirta turėjo iškilti iki 2002 metų. Vyriausybė projektui skyrė 6 mln. litų, tačiau statyba neprasidėjo (diduma lėšų teko senosios Kauno halės remontui).
Vėliau projektą vystęs E. Miliūno kolektyvas vietų skaičių padidino nuo 10 000 iki 15 000. Parengtasis pastato modelis per tą laiką apkeliavo kone visą miestą - buvo svarstomos galimybės rūmus statyti Aleksote, Nemuno saloje, Vilijampolėje, galiausiai iškelta idėja areną įkurdinti Kauno pakraštyje, prie greitkelio Kaunas - Vilnius.
Halės statybos ėmėsi krepšinio asas
Rugsėjo pabaigoje A. Sabonio iniciatyva Kauno valdžiai bei žiniasklaidai buvo pristatytas naujas sporto halės projektas. Planuojamo sporto komplekso su 10 000 vietų sale labiausiai reikia pačiam "Žalgirio" krepšinio klubui, kuris, kad žaistų Eurolygoje, nuo 2006 metų privalės turėti ne mažesnę nei 8 000 vietų sporto salę. Be to, toks statinys smarkiai praverstų galimam 2007-ųjų Europos krepšinio čempionatui, o ir visam miestui.
Kompleksą sumanyta statyti Biržiškų gatvėje greta Sabonio sveikatingumo centro bei viešbučio. Statybos finansinio konsultanto A. Abišalos teigimu, kompleksas būtų realizuotas už privačias ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Architekto Ryčio Mažuolio vadovaujamo kolektyvo "Eskizas" parengtų projektinių pasiūlymų pristatyme dalyvavęs Kauno meras A. Garbaravičius pažadėjo, kad už miesto lėšas būtų sutvarkytos komunikacijos ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė miesto žemėje.
Sabonio klubas yra įsikūręs kvartale, kuris Kauno bendrajame plane numatytas rekreacinei funkcijai. Deja, "Žalgirio" draugijos žmonės į buvusio stadiono vietą neseniai įsileido milžinišką komercinį centrą (arch. V. Juozaitis) ir šis jau baigiamas statyti. Sabonio klubas greta (3,8 ha sklype) turimą kompleksą vystyti pradėjo dar praeitame dešimtmetyje, kai pagal architektės G. Janulytės-Bernotienės projektą iškilo bendrabutis (vėliau "Jungtinių pajėgų" rekonstruotas į viešbutį), buvo išlieti pamatai 3000-4000 vietų sporto salei.
Architekto R. Mažuolio kolektyvas neseniai sveikatingumo kompleksui suprojektavo 1 500 kv. m ploto baseino korpusą, o galiausiai ėmėsi 8000-10 000 vietų "Žalgirio" krepšinio centro halės su trimis treniruočių salėmis.
Aplink Sabonio klubo kompleksą planuojamas beveik 800 vietų automobilių aikštelė, kurios didžioji dalis būtų įrengta gretimo 6-ojo forto reduto pašonėje. Architekto R. Mažuolio manymu, paminkliniam fortui priklausančią teritoriją būtų galima sutvarkyti ir paversti parku.
Architektūra gimė iš ekonomiškumo
R. Mažuolis sakė "Statybų pilotui", kad domėjosi panašių pastatų projektavimo patirtimi kitose šalyse - lankėsi Talino "Saku" ir Tartu (Estija), Malagos "Unicajos" ir Madrido "Real" (Ispanija), Rygos "Skonto" (Latvija), Berlyno sporto halėse. Architektai R. Mažuolis, J. Slivkienė ir A. Dičiūnas su "Projektikos" konstruktoriais labiausiai rūpinosi technologija ir funkcija. "Išvengti dėžės įvaizdžio yra labai sunku, nes dėl įmantresnės formos daug sudėtingesnės tampa konstrukcijos, išauga kaina", - tvirtino R. Mažuolis. Naujoji "Žalgirio" halė būtų 80x100 metrų dydžio stačiakampio plano. Konstruktyvą sudarytų dvi dalys - tribūnų ir stogo, o viduje numatytos tiek stacionarios, tiek kilnojamosios tribūnos. R. Mažuolio manymu, kad 22-25 metrų aukščio tūris nedominuotų erdvėje, jį geriausiai būtų kokius 5 metrus įkasti į žemę. Iš vakarinės bei pietinės pusės įrengtus pagrindinius įėjimus akcentuotų tunelius primenantys portikai, kyšantys pro laužyto stiklo "uždangą". A. Sabonio sporto halė iškiltų kvartalo gilumoje tarp komercinio centro ir Biržiškų gatvelės, už kurios leidžiasi geležinkelį slepiančiais medžiais apaugęs Nemuno šlaitas. "Statybų piloto" žiniomis, statybas planuojama pradėti po metų, o baigti - 2006-ųjų pavasarį. Teigiama, kad realizuoti projektą atsieis apie 70 mln. litų.
Apetitas didelis, perspektyvos liūdnos
Iš pirmo žvilgsnio kliūčių statyti naujajai "Žalgirio" halei su vaikų krepšinio mokyklai skirtu korpusu lyg ir nėra - savas sklypas, privatus kapitalas.
Be to, architektas R. Mažuolis neslėpė, kad projektas dar "žalias" ir bus tobulinamas - pagerinti tiek urbanistinį, tiek architektūrinį sprendimus esą dar nevėlu.
Vis dėlto didžiausiu galvos skausmu turėtų tapti eismo organizavimas. Architektas R. Mažuolis "Statybų pilotui" sakė, kad yra minčių dalį automobilių aikštelės įrengti Studentų miestelyje, kitoje K. Baršausko gatvės pusėje, į kurią būtų galima "permesti" lengvųjų konstrukcijų pėsčiųjų tiltelį. Tačiau visų pirma halės automobilių stovėjimo aikštele taps statomo prekybos centro aikštelė, tad jo savininkai kiekvieno renginio metu galės čiaudėti dėl keliomis valandomis sutrumpintos darbo dienos. Galų gale visiems transporto srautams vis tiek tektų važiuoti į gana siaurą ir perkrautą K. Baršausko magistralę su menko pralaidumo sankryžomis. Šios transporto sistemos galimybes visiškai išsems greta baigiamas statyti komercinis centras ir "Kauno audinių" "Akropolis". Ką jau kalbėti apie visiškai prastas A. Sabonio halės jungtis su užmiesčio magistralėmis, o juk tam, kad 10 000 vietų salė būtų užpildyta, reikės vos ne 5 000 miesto svečių.
Antra vertus, objekto padėtis miesto audinyje yra visiškai atsitiktinė - nėra jokių plėtros galimybių, o tai neabejotinai sumenkins jo konkurencingumą ir gebėjimą funkcionuoti verslo aspektu. Be to, tokių parametrų arenos paprastai nestatomos prekybos centrų užnugaryje, nes reprezentatyvumas, patekimo aiškumas ir "atvirukinis vaizdas" yra svari objekto rinkodaros dalis.
Apie tikrą ir netikrą auksą
Kol kas tiek Vilniaus, tiek Kauno arenų statytojų entuziazmas atrodo gana nuoširdus, bet neužkrečiantis. Daug kalbama apie aukštus tikslus, tautos reprezentavimą pasaulyje, girdisi vis naujų aukso medalių žvangesys ir fanfaros. Tačiau kai peržvelgi abu projektus, supranti, kad Lietuva, anonsuojanti dvejų rūmų premjeras, turės tik dvi naujas dideles sporto ir popso daržines. Pigias ir primityvias kaip “Mcdonald’s” mėsainis vienkartinėje lėkštėje. Jokios architektūrinės minties, jokios koncepcijos, jokios pažangos, jokio ansambliškumo su kontekstu. Senutė Kauno halė ar Vilniaus sporto rūmai, atrodo, taip ir liks architektūriniai šio žanro lyderiai.
Liūdna, bet tenka pripažinti, kad visos pompastiškos paralelės su koliziejais ar moderniausiomis Europos salėmis kol kas yra šventvagiškos ir klaidinančios visuomenę.
Netikras šitas auksas. Tas, parvežtas iš Stokholmo, tikras. O šitas - ne.
“Statybų pilotas”
