„Tiek tais atvejais, kai šeimose nuolat girtaujama, tiek tuomet, kada alkoholis gausiau vartojamas tam tikromis progomis, vaikai patiria emocinių lūžių. Tose šeimose, kur girtavimas jau visiems matomas, pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimose, vaikai net nebesitiki kitokio elgesio ir gyvenimo būdo. Tai yra jų kasdienybė. Šeimose, kur vartojimas yra epizodinis, vaikai gyvena nuolatiniame laukime, kada viskas vėl pasikartos, ir baimėje, kaip šį kartą tai įvyks, ar kils tėvų konfliktas, ar bus smurtaujama prieš juos, mamą, ar kitą dieną tėtis vėl neįprastai elgsis, bandydamas išpirkti savo kaltes“, – aiškina Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė.
Pasak jos, aplinkiniams nematomas alkoholio vartojimas taip pat stipriai žaloja vaiką. „Vaikai tokiose šeimose turi užduotį slėpti tėčio ar mamos girtavimą net ir nuo mylinčių senelių, tetų, savo draugų, klasiokių. Vaikas yra įtraukiamas į šeimos paslapties saugojimą ir tarsi tampa sąjungininku. Neretai už tai būna apdovanotas. Tokiu būdu išsikreipia vaiko auklėjimas – paskatinimų jis turėtų sulaukti už gerą elgesį ar pasiekimus, bet ne už vartojimo nuslėpimą,“ – sako psichologė A. Adomaitytė. Jos teigimu, tiek su gausiai, tiek su epizodiškai geriančiais tėvais augantys vaikai patiria traumą, kuri pasireiškia pakitusiu elgesiu.
„Kiekvienas vaikas, kurio bent vienas iš tėvų susiduria su alkoholio vartojimo problemomis, patiria mažiau ar daugiau, bet jam labai skausmingų problemų. Vaikas tampa uždaru, jaučiasi vienišu, niekuo nesidomi, bėga iš pamokų ir namų, meluoja. Taip pat jį gali varginti košmariški sapnai, valgymo sutrikimai, įvairūs psichosomatiniai negalavimai, šlapinimasis į lovą. Tokiose šeimose augantys vaikai gali elgtis destruktyviai, smurtauti prieš kitus – seseris, brolius, klasės draugus, gyvūnus ar net pačius save. Visa tai – paseka tėvų vartojimo“, – vardija specialistė.
Pastebėjus tokį vaiko elgesį ir kilus įtarimų, jog jį lemia alkoholio vartojimas šeimoje, į jį būtina reaguoti. „Abejingumas ir problemos ignoravimas dar labiau žaloja vaiką. Taip elgdamiesi kiti suaugę, pavyzdžiui, giminės, mokytojai, draugų tėvai, tarsi nebyliai pritaria tokiam tėvų elgesiui. Kiekvienu atveju reaguoti reikėtų individualiai, įtraukiant, jei įmanoma, specialistus“, – pataria psichologė. Pasak p. Ainos, nesprendžiamos problemos, tais atvejais, kai nesukelia tiesioginių pasekmių vaikystėje, be jokios abejonės atsiliepia šio vaiko gyvenimui jau suaugus.
Suaugę alkoholikų vaikai patiria sunkumų užmezgant ir palaikant artimus ryšius, nemoka atsipalaiduoti ir linksmintis, nuolat siekia aplinkinių pripažinimo, susiduria su įvairiais kitokio pobūdžio sunkumais. Atkreipti visuomenės dėmesį į šią opią, bet dažnai vis dar nepastebimą problemą bus siekiama per organizacijos „Mentor Lietuva“ rengiamą Alkoholikų vaikų savaitę.
