Neblaivių vairuotojų keliuose nemažėja - kiekvieną savaitę dėl jų kaltės įvyksta tragiškų avarijų. Taurelės mėgėjų negąsdina net didelės baudos, nors jų išvengti tampa vis sunkiau.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius pareigūnai išaiškino 9772 neblaivius vairuotojus. Jei ši nerimą kelianti tendencija nesikeis, tikėtina, kad metų pabaigoje įkliuvusių girtų vairuotojų skaičius viršys pernai užfiksuotus 14 764 atvejus, tačiau veikiausiai nepasieks 2007 metų lygio, kai buvo nubausta net 18 611 neblaivių vairuotojų.
Baudų nebebijo
Teigiama, kad pernai neblaivių asmenų prie vairo sumažėjo dėl padidintų baudų už šį prasižengimą. Tačiau šįmet jos taurelės mėgėjus gąsdina gerokai mažiau. LŽ kalbintas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas pažymėjo, kad vairuotojams didesnį poveikį daro ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas. "Asmenys, ne pirmą kartą sulaikyti prie vairo neblaivūs, dažniausiai būna neįvykdę anksčiau jiems paskirtų nuobaudų. Šiuo metu galiojantys teisės aktai sudaro sąlygas atskiriems asmenims visiškai arba iš dalies išvengti nuobaudos vykdymo. Jie ne tik išvengia neigiamų pasekmių, bet ir įgyja nebaudžiamumo pojūtį. Tai skatina toliau daryti nusižengimus", - vairuotojų lengvabūdiškumo priežastis aiškino specialistas.
Galimybių neblaiviems vairuotojams išsisukti nuo bausmės atvėrė ir prieš trejus metus priimtas Vyriausybės nutarimas. 2006-ųjų gegužės 12 dieną patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse numatyta, kad policijos pareigūnai įtariamą neblaivų vairuotoją privalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą tyrimų atlikti tik tada, jei nėra galimybės blaivumo patikrinti vietoje arba vairuotojas įtariamas nusikalstamos veiklos padarymu - avarijos sukėlimu.
Įstatymo spragos
Šios taisyklės pakeitė anksčiau galiojusią tvarką, kai bet kuris vairuotojas, prieštaraujantis alkoholio matuoklio rodmenims, galėjo reikalauti papildomo tyrimo. Teigiamas naujos tvarkos aspektas, kad policijos pareigūnai gali sutelkti dėmesį į vairuotojų tikrinimą ir nebebūti lyg taksi neblaiviems piliečiams. J.Malinausko teigimu, tarp policininko ir sustabdyto vairuotojo kilus nesutarimui dėl pastarojo blaivumo, pareigūnas privalo vadovautis alkoholio matuoklio rodmenimis ir remdamasis jais užpildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jei vairuotojas su paskirta nuobauda nesutinka, nuvažiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo tampa jo asmeniniu reikalu. Medicininiams tyrimams parodžius, kad vairuotojas yra blaivas arba girtumo laipsnis yra mažesnis, nei užfiksuotas protokole, policijos sprendimas bausti vairuotoją netenka galios.
Tačiau pareigūnai naujoje tvarkoje įžvelgia ir spragų. "Tikėtina, kad tuo atveju, kai asmuo pats kreipiasi į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo, galimos korupcijos apraiškos, nes jis gali pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą", - pabrėžė J.Malinauskas. Anot jo, nereikia atimti iš vairuotojų teisės savo iniciatyva kreiptis į gydymo įstaigą ir užginčyti alkoholio matuoklio rezultatus, tačiau derėtų griežtinti apžiūrų tvarką, sudaryti įstaigų sąrašą, įteisinti medicininę apžiūrą atliekančių gydytojų teisinį statusą, įpareigoti juos pranešti policijai apie atvykusius asmenis ir tik su pareigūnų žinia atlikti apžiūrą. Nors taip būtų nutiestas dar vienas koridorius ir taip plačiame biurokratijos labirinte.
Vairuotojai taupo
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojas gydymo reikalams Algirdas Mižutavičius LŽ tvirtino, kad tikrinamų galbūt neblaivių vairuotojų pastebimai sumažėjo nuo 2006 metų, kai pasikeitus tvarkai policija nebeprivalo pristatyti į gydymo įstaigą vairuotojų, nesutinkančių su matuoklio rodmenimis, o norintieji įrodyti savo blaivumą už tyrimus turi patys susimokėti (medicininė apžiūra kainuoja 20 litų, kraujo tyrimas alkoholio koncentracijai jame nustatyti - 45 litus). Specialisto manymu, daugeliu atvejų vairuotojai supranta, kad alkoholio matuoklio rodmenys greičiausiai buvo teisingi, ir nebešvaisto savo pinigų bei laiko. "Vairuotojai paprastai jau žino šias aplinkybes ir nebevažiuoja taip dažnai pas mus. Būna, kad atvykęs vairuotojas prašo atlikti tyrimą, bet kai duodame alkoholio matuoklį ir jis parodo tiek pat, kiek ir prieš tai, žmogus persigalvoja ir nebenori daryti tyrimo. Jis supranta, kad nieko nebepakeis", - tvirtino A.Mižutavičius.
Alkoholio matuoklis klysta retai
Jei vairuotojas vis dėlto įsitikinęs, kad policijos pareigūno įduotas matuoklis parodė daugiau, nei iš tiesų yra, jis gali per vieną valandą kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti tyrimus.
"Dažniausiai tai būna konfliktinės situacijos, kai alkoholio matuoklis parodo šiek tiek daugiau nei 0,4 promilės ar 0,5-0,7 promilės, o vairuotojas tvirtina išgėręs tik bokalą alaus ar taurę vyno. Tada jis pats į mus kreipiasi", - teigė A.Mižutavičius.
Per 15-20 minučių trunkančią apžiūrą įvertinama asmens eisena, kalba, judesiai, elgesys, yra prašoma atlikti elementarius aritmetinius veiksmus, užpildyti klausimų lenteles, atliekamas kraujo tyrimas.
A.Mižutavičius patvirtino, jog būta retų atvejų, kai patikrinus nubaustą vairuotoją buvo nustatyta, kad jis yra blaivus arba alkoholio koncentracija kraujyje neviršijo 0,4 promilės. "Matuoklio rodmenys yra taip apskaičiuoti, kad alkoholio koncentracija iškvepiamame ore atitinka alkoholio koncentraciją kraujyje. Tad prieštarauti yra beprasmiška, net jei asmuo nesijaučia apsvaigęs", - tvirtino specialistas.
Nereali situacija
Kaip vienintelę galimybę, kai alkoholio matuoklio rodmenys gali iš esmės skirtis nuo kraujo tyrimo rezultatų, A.Mižutavičius įvardijo staigų patikrinimą tik ką išgėrus alkoholio, tačiau pažymėjo, kad ši galimybė - tik teorinė.
"Alkoholis patenka per burnos gleivinę, per stemplę į skrandį. Tuo metu, kai išgeriame, jo lieka ir burnoje, gerklėje. Todėl jei mes iš karto ar per kelias minutes papūsime į matuoklį, jis rodys daugiau. Tarkime, išgėrus taurę vyno iškart galima pripūsti promilę ar daugiau. Bet niekada nebūna taip, kad išgėriau taurę, mečiau stiklą, šokau į mašiną ir iškart sustabdė pareigūnai. Tai nerealu", - tvirtino A.Mižutavičius prisiminęs atvejį, kai gegužę neblaivus vairavęs Seimo narys Arvydas Vidžiūnas išsisuko nuo bausmės, nors alkoholio matuoklis parodė 0,83 promilės. Parlamentaras argumentavo tuo, kad buvo sulaikytas iškart, kai išgėrė dvi taures vyno.
Staiga neblaivėjama
A.Mižutavičius atmetė besitikrinančių vairuotojų sukčiavimo galimybę. Pasak jo, šie privalo pateikti asmens dokumentą su nuotrauka, todėl vietoj prasižengusio vairuotojo į apžiūrą negali atvykti blaivus jo draugas. Per patikrinimą reikalaujama pareigūnų surašyto protokolo ir prašymo atlikti tyrimą, kuriame fiksuojamas jo laikas, tad pameluoti nusižengimo užfiksavimo laiko taip pat neįmanoma. A.Mižutavičius paneigė ir galimybę per valandą gerokai prablaivėti. "Dažnai žmonės mano, kad per valandą prablaivės, bet net staiga pastatytos lašelinės taip greitai nepadeda, nes ne jos išvaro alkoholį iš organizmo. Yra fermentinės sistemos kepenyse, raumenyse, kurios turi savo galimybių ribas, kiek alkoholio per valandą gali sudeginti pats organizmas", - teigė jis.
Paplitusią nuomonę, kad išgėrus daug vandens sumažėja alkoholio koncentracija kraujyje, specialistas pavadino mitu. "Kas pakliuvo iš žarnyno į kraują, to neišplausi vandeniu ar kitaip. Alkoholis turi natūraliai suskilti", - aiškino A.Mižutavičius. Anot jo, šiek tiek pagreitinti alkoholio skaidymą galima bėgiojant ir atliekant kitus fizinius pratimus, nors išgėrus mažiausiai norisi tai daryti. Tačiau net ir tokios pastangos pagreitina skaidymo procesą vos apie 10 procentų. Specialisto teigimu, vanduo gali tik pagerinti savijautą ir palengvinti pagirias, nes alkoholis skatina iš organizmo išsiskirti skysčius, o netekus skysčių sutrinka organizmo veikla, žmogus ima jaustis prastai. Jis patarė jokiu būdu nesirinkti gėrimų ar vandens su angliarūgšte, nes ji veikia priešingai - padeda organizmui greičiau pasisavinti alkoholį. "Yra tokia taisyklė - parėjus namo palengva išgerti iki litro vandens, o jei yra padauginta - dar litrą išgerti per naktį", - dėstė specialistas.
Organizmo ribos
A.Mižutavičius paaiškino ir kaip įvertinti savo organizmo galimybes pasisavinti ir pašalinti alkoholį: "Kas tai yra viena promilė. Tai - vienas gramas absoliutaus alkoholio kilogramui kūno svorio. Tarkime, vyrui, sveriančiam 80 kilogramų, norint pasiekti 1 promilę, reikėtų išgerti 80 gramų absoliutaus alkoholio, pavyzdžiui, 200 gramų 40 proc. stiprumo degtinės."
Alkoholio pasisavinimo laikas priklauso nuo asmens savijautos. Pailsėjusiam ir sočiam žmogui alkoholis į kraują pateks po 2-3 valandų, o pavargusiam ir alkanam šis procesas užtruks vos 15-20 minučių, be to, jis jausis labiau apsvaigęs. Tik išgėrus, per pirmąsias valandas alkoholio koncentracija kraujyje mažėja sparčiau. Laikoma, kad per valandą kraujyje gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,3 promilės, atsižvelgiant į medžiagų apykaitą ir alkoholio vartojimo dažnumą - kuo rečiau vartojamas alkoholis ir kuo greitesnė organizmo medžiagų apykaita, tuo greičiau jis pasišalina iš organizmo. A.Mižutavičius atkreipė dėmesį, kad dažnai vairuotojai savo galimybes pervertina po kelias dienas trukusių išgertuvių. "Didelė problema, kai po pobūvių, vestuvių, kur išgeriama daug alkoholio, kitą rytą žmonės sėda prie vairo. Organizmas nebūna spėjęs suskaidyti alkoholio ir tada galima pripūsti net keletą promilių", - įspėjo jis.
Ilona STAŠKUTĖ
