Druskininkuose šiandien prasideda šventė – kurorto sezono atidarymas. Ta proga dažnas susigundo nusipirkti ir alaus.
„Visiškai esu negėręs kelias dienas, net neragavęs, o dabar norėčiau atsigert ir atsipalaiduot atostogų proga“, – sako vienas gyventojų.
„Trys buteliukai per penktadienį, šeštadienį, manau, labai nedaug, labai normaliai“, – teigia kitas.
Svaigalai liejasi ir kitur. Štai šiaulietis Antanas pasakoja bare prisėdantis kone kasdien, kai išveda šunį: „Po pietų bokalą išgeri. Pensininkas esu, ką man daugiau veikt?“
Tiesa, namie atsikimšti butelius jis privengia: „Namuose su žmona gert atsisėdus? Čia tai su žmogum pasikalbi, su draugais susitinki, kaip tradicija. Susitikai draugą, pasikalbėjai, parūkei.“
Antanas sakosi kasdien išlenkiantis po vieną bokalą. Jei sako teisybę, jis atitinka statistinį lietuvio apibrėžimą. Pasak Statistikos departamento, vienas vyresnis kaip 15-os metų tautietis kasdien išgeria po bokalą alaus, 80 gramų stipriųjų gėrimų arba didelę taurę vyno. Iš viso – 11,4 litro gryno alkoholio per metus. O tai yra 300 ml spirito daugiau nei užpernai. Ir – daugiau kaip dviem litrais daugiau nei ES vidurkis.
„Manau, ir kitose Europos valstybėse matysim panašius skaičius. Man asmeniškai guodžia tai, kad tas skaičius nėra labai didelis. Bet, kai pradedi skaičiuoti pavyzdžiais, kaip gražiai pasakė Statistikos departamento direktorė, išgėrėm 88 olimpinius baseinus alaus. Atrodo žiauriai daug ir tai yra neramu“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas.
Statistikai suvartotą alkoholį suskaičiavo įvertinę, kiek jo pernai parduota prekybos vietose. Kadangi dėl pandemijos žmonės beveik nekeliavo ir negėrė užsienyje, šį kartą matematika kone tiksliausiai atskleidžia tikruosius lietuvių gėrimo mastus. Visgi ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas aiškina, kad bokalų ir taurių pernai dažniau griebtis vertė būtent pandemijos vargai.
„Jeigu dėl karantino neturim galimybės lankytis klube, restorane, mes nusiperkame kažką namams. Namams, deja, niekas taurėmis neparduoda. Mes nusiperkame butelį, tikėtina, kad jį ir suvartosim visą. Bet nereiškia, kad nupirkę butelį degtinės, išgersim per vieną vakarą“, – sako R. Čiužas.
Besaikis gėrimas turi ir akivaizdžių pasekmių. Pernai girtų vairuotojų sukeltų avarijų padaugėjo net 26-iais procentais, žuvo 20 žmonių. O svaigalų suvartojimo kreivė Lietuvoje vėl į viršų šoktelėjo pirmą kartą nuo 2014-ųjų, kai vienas vyresnis nei 15-os metų lietuvis vidutiniškai išgerdavo po daugiau kaip 14 litrų gryno alkoholio. Tad – ar valstiečių įvesti ribojimai nebeveikia?
A. Veryga sako: „Ir apmaudu, ir ne. Ką reikia suprasti – priemonės pasiekė tam tikrą limitą. (…) Kas tikrai aišku – kad nebemažėja. Tai reikėtų ieškoti naujų priemonių, nes ES vidurkio nepasiekėm.“
Visgi dabartiniai valdantieji žada ne tokias priemones, apie kokias svajoja A. Veryga. Naujausios statistikos paisyti jie neketina ir siekia švelninti ribojimus – amžiaus cenzą grąžinti iki 18-os metų ir svaigalų pardavimą sekmadieniais pailginti iki aštuntos valandos vakaro.
Liberalas Vytautas Mitalas teigia: „Pagrindinis tikslas yra padaryti keletą korekcijų, kurios sutvarko alkoholio kontrolės politiką, nedaro revoliucijų (iš karto pasakau), bet sutvarko, patikslina, kad patys žmonės alkoholio kontrolės politika labiau tikėtų.“
„Bendra gyvenimo kultūra, bendras gyvenimo kokybės gerinimas turi daryti šitiems dalykams poveikį. Na, o į statistiką kol kas žiūriu atsargiai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tačiau A.Veryga nepritaria: „Niekas manęs neįtikins, kad siūlomos liberalizavimo priemonės kokiu nors būdu sumažins vartojimą. Padidint gali, bet sumažint – nežinau, kaip čia reikia galvot.“
Ekspertai neskuba vertinti, ar alkoholio pardavimo laiko pailginimas sekmadieniais turėtų reikšmingos įtakos svaigalų suvartojimui. Įstatymo projekto valdantieji dar neregistravo, tačiau ketina tai padaryti artimiausiu metu.
