Ekspertų duomenimis, pastaruoju metu itin padaugėjo mirčių apsinuodijus alkoholio surogatais. Vilniaus apskrities policija gavo nurodymą tirti tokius atvejus nepaisant to, kad tokios mirtys laikomos nesmurtinėmis.
Pirmieji apie iškilusią grėsmę prabilo Mykolo Romerio universiteto Teisės medicinos instituto (TMI) ekspertai. Penki jų apibendrino turimus duomenis ir nustatė, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 27 tokios mirtys.
„Tokių atvejų yra daug daugiau, tik nėra patvirtintų duomenų. Jei žmonės miršta, atrodytų, natūralia mirtimi, ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Mirties liudijimą išduoda šeimos gydytojas. O norint nustatyti apsinuodijimą reikia teisėsaugos institucijų prašymo leisti paimti papildomą mėginį skrodimo metu“, - LŽ sakė ekspertas Sigitas Laima.
Policijos vadovybė, gavusi tokį ekspertų apibendrinimą, sunerimo. Policijai duotas nurodymas, kilus menkiausiam įtarimui, kad mirties priežastis - apsinuodijimas, pradėti tyrimą. Bus stengiamasi nustatyti, kur žmogus galėjo apsinuodyti ir nustatyti surogatų gamintojus bei platintojus.
Išaiškinami platintojai.
Policijos pareigūnai mano, kad tokių mirčių gali daugėti dėl sausį įvestų prekybos alkoholiu apribojimų bei šoktelėjus gėrimų kainoms. Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Eugenijus Ušinskas LŽ sakė, kad tokios tendencijos pastebimos. Taip atsitikdavo visuomet, kai tik būdavo imamasi griežtesnio alkoholio prekybos ribojimo. Tačiau, jo nuomone, pradėti tyrimą dėl kiekvienos mirties, kuri akivaizdžiai nėra smurtinė, netikslinga. „Policija ir taip atlieka didžiąją dalį ikiteisminių tyrimų, darbo dar padaugės. O apie blogą situaciją policijoje žinome visi“, - apgailestavo jis.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas patvirtino, kad davė tokius nurodymus. „Mirčių padaugėjo ir nesvarbu, kad to surogato niekas per prievartą nepylė. Nors mirtis ne smurtinė, vis tiek nukentėjusysis yra žmogus ir juo reikia rūpintis“, - teigė jis. Analizuojant tokius atvejus, pasak K.Lančinsko, išaiškinami surogatų fabrikėliai, sandėliai, platintojai, o tai išgelbėja ne vieną. Tai, kad policija ėmėsi griežtesnių priemonių, pastebėjo ir Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) Alkoholio tikrinimo skyriaus darbuotojai. „Po Naujųjų metų jie tiesiog užversti darbu“, - sakė KTC viršininko pavaduotojas Giedrius Birmontas.
Buteliukai su kaukole
Surogatų pardavėjai išradingi. Kai kurie jų kontrabandos būdu įsiveža spirito ir gamina „pilstuką“. O kai kurie įsigudrino išgauti spiritą iš buityje naudojamų skysčių, turinčių alkoholio: įpila tam tikrų chemikalų, kurie nusodina pašalines medžiagas, o liekantį alkoholį pardavinėja kaip degtinę. Tačiau, pasak specialistų, tai nėra gėrimui skirtas alkoholis ir juo lengva apsinuodyti.
Dar kiti pardavinėja valymo priemones ar odekoloną nesukdami galvos, kaip jie bus panaudoti. „Reikia bent jau žymėti tokias priemones. Vokiečiai ant flakonų užrašo „degus“, „saugoti odą“. Pas mus jau turbūt reiktų piešti kaukolę. Vokiečiams to nereikia, nes jie net nesugalvotų, kad tą skystį galima gerti“, - liūdnai ironizavo S.Laima. Gal bent kai kuriuos mėgėjus toks ženklas atbaidytų.
Statistika neaiški
Lietuvoje niekas neanalizuoja žmonių mirtingumo statistikos. Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vadovas Raimundas Purvaneckas sako, kad kartais daug apsinuodijusiųjų atvežama iš vienos gyvenvietės ar miestelio. Tuomet apie tai pranešama policijai, kad patikrintų ten parduodamo alkoholio kokybę. Tačiau tai tik pavieniai atvejai, bendro vaizdo nežino niekas.
Neaišku, kiek apsinuodijusių žmonių atvežama į ligonines. Kai kurie jų pagydomi, kai kurie miršta. Pastarieji vežami į TMI nustatyti mirties priežastį. Tačiau pasak S.Laimos, kai žmogui jau atlikta intensyvi detoksikacija, nustatomi tik klinikiniai mirties požymiai: sutrikusi kurių nors organų veikla. Ekspertai įsitikinę, kad jų surinkti duomenys apie mirties atvejus tėra tik ledkalnio viršūnė - jų yra kelis, o gal ir dešimtis kartų daugiau.
Lina Vyšniauskienė
