Alkoholio surogatai – baisiau už kelių erelius

Vi­so­je Eu­ro­po­je pla­čiai nu­skam­bė­jo is­to­ri­ja Če­ki­jo­je, kur ap­si­nuo­di­ję me­ta­no­liu mi­rė 23 žmo­nės, o dar 35 bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nes. Lie­tu­vo­je nuo ne­sai­kin­go al­ko­ho­lio var­to­ji­mo ir jo su­ro­ga­tų kas­dien mirš­ta 2–3 žmo­nės, ne­pa­ly­gi­na­mai dau­giau nei žū­va ke­liuo­se. Ta­čiau ne tik iš bo­bu­čių, bet ir kios­kuo­se bei par­duo­tu­vė­se vis dar ga­li­ma lais­vai ir ne­bran­giai įsi­gy­ti svei­ka­tai pa­čių pa­vo­jin­giau­sių prie­mo­nių, tu­rin­čių al­ko­ho­lio. Jos ga­li bū­ti par­duo­da­mos iš­ti­są pa­rą ir net ne­pil­na­me­čiams.

Al­ko­ho­lio su­ro­ga­tai sė­ja mir­tį

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2011 me­tais ša­ly­je nuo al­ko­ho­lio mi­rė 927 žmo­nės, 308 iš jų – bū­tent nuo ap­si­nuo­di­ji­mo. Nors to­kios sta­tis­ti­kos nie­kas ne­ve­da, ta­čiau spe­cia­lis­tams ne­ky­la abe­jo­nių, kad di­de­lė da­lis šių mir­čių – bū­tent al­ko­ho­lio su­ro­ga­tų bei ne gė­ri­mui skir­tų prie­mo­nių var­to­ji­mo pa­sek­mė.

Pa­ly­gi­ni­mui: 2011 me­tais Lie­tu­vos ke­liuo­se žu­vo 297 žmo­nės.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet ko­vo­jant su ke­lių ere­liais daug dė­me­sio ski­ria­ma au­to­mo­bi­lių tech­ni­nės būk­lės ge­ri­ni­mui, nes bū­tent tech­niš­kai ne­tvar­kin­gi au­to­mo­bi­liai pri­da­ro dau­giau­sia pro­ble­mų.

Ko­vo­je su al­ko­ho­lio pa­da­ri­niais el­gia­ma­si at­virkš­čiai – ri­bo­ja­mas ofi­cia­liai par­duo­da­mo al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mas, tas tik dar pa­ran­kiau ode­ko­lo­nais ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis pre­kiau­jan­tiems kios­kams ir par­duo­tu­vėms.

Pa­sak Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Ūmių ap­si­nuo­di­ji­mų sky­riaus ve­dė­jos Si­gi­tos Goš­tau­tai­tės, į jos va­do­vau­ja­mą sky­rių kas­dien pa­ten­ka al­ko­ho­liu ar jo pa­kai­tais ap­si­nuo­di­ju­sių žmo­nių.

„Al­ko­ho­liu ap­si­nuo­di­ję žmo­nės su­da­ro dau­giau nei pu­sę Ūmių ap­si­nuo­di­ji­mų sky­riaus pa­cien­tų. Ap­si­nuo­di­ji­mo su­ro­ga­tais at­ve­jų pas­ta­ruo­ju me­tu ma­žiau, ta­čiau ga­li bū­ti, kad su jais su­si­dū­rę žmo­nės iki mū­sų tie­siog ne­at­va­žiuo­ja, o mirš­ta iš­kart. Abe­jo­nių ne­ke­lia tai, kad di­de­lė da­lis at­vyks­tan­čių­jų var­to­ja ne ko­ky­biš­ką al­ko­ho­lį, bet jo pa­kai­tus“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vė.

Ga­li ap­si­nuo­dy­ti bet kas

Al­ko­ho­lio su­ro­ga­tais ga­li ap­si­nuo­dy­ti bet ku­ris žmo­gus, ne­svar­bu, ko­kia jo so­cia­li­nė pa­dė­tis.

„Če­ki­jo­je gė­ri­mai bu­vo pirk­ti ofi­cia­lio­se par­duo­tu­vė­se. Kas ga­ran­tuos, kad ir pas mus taip ne­ga­li at­si­tik­ti. Ži­no­ma, di­des­nė ti­ki­my­bė juo ap­si­nuo­dy­ti per­kant gė­ri­mus ne­ofi­cia­liai – iš bo­bu­tės, „ge­ro pa­žįs­ta­mo“ ma­žes­nė­mis kai­no­mis ar ki­tur“, – sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tok­si­ko­lo­gi­jos cen­tro va­do­vas Ro­ber­tas Ba­da­ras.

Me­ta­no­lis yra ge­ro­kai pi­ges­nis už „tik­riems“ gė­ri­mams nau­do­ja­mą eta­no­lį, jis kar­tais įei­na į lan­gų plo­vi­mo skys­čio, ki­tų bui­ties va­ly­mo prie­mo­nių su­dė­tį. Jį iš­gry­ni­nus, gal net pa­tys to ne­įtar­da­mi, pils­tu­ko par­da­vė­jai me­ta­no­lį nau­do­ja pi­giems svai­gie­siems gė­ri­mams ga­min­ti.

„Ga­li bū­ti, kad mir­čių nuo ap­si­nuo­di­ji­mo al­ko­ho­lio su­ro­ga­tais, ku­riuo­se yra me­ta­no­lio, yra ir dau­giau, nei ma­no­ma. Pro­ble­ma to­kia, kad ap­si­nuo­di­ji­mą me­ta­no­liu sun­ku nu­sta­ty­ti, jis pa­na­šus į ki­tus ap­si­nuo­di­ji­mus, o Lie­tu­vo­je tiks­lius ty­ri­mus ga­li­ma at­lik­ti dau­giau te­oriš­kai, juos rei­kia spe­cia­liai už­sa­ky­ti, tad daž­nai prie­žas­tis nu­ro­do­ma kaip ne­aiš­kios kil­mės ap­si­nuo­di­ji­mas“, – pa­sa­ko­ja R.Ba­da­ras.

Pa­sak S.Goš­tau­tai­tės, ne spe­cia­lis­tas sun­kiai nu­sta­tys, ko­kį gė­ri­mą jis ge­ria, pa­ga­min­tą me­ti­lo ar eti­lo al­ko­ho­lio pa­grin­du, mat jų po­vei­kis pra­džio­je pa­na­šus. Me­ti­lo al­ko­ho­liui bū­din­gos kom­pli­ka­ci­jos, pa­vyz­džiui, re­gė­ji­mo su­tri­ki­mas, ga­li pa­si­reikš­ti tik ki­tą die­ną. Ta­čiau ta­da jau ga­li bū­ti per vė­lu gel­bė­ti žmo­gų.

Be­je, me­ta­no­liu ga­li ap­si­nuo­dy­ti ne tik klas­to­tes ar ne­aiš­kius al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ge­rian­tys žmo­nės, bet ir sa­ma­nės var­to­to­jai.

„Ne vel­tui že­mai­čiai tu­ri pa­tar­lę: ne­lak pir­mų la­šų, akys iš­var­vės. Me­ta­no­lis iš­si­ski­ria grei­čiau nei eta­no­lis, tad ir na­mi­nė­je deg­ti­nė­je ga­li at­si­ras­ti me­ta­no­lio. No­rint pa­ga­min­ti ko­ky­biš­ką gė­ri­mą rei­kia la­bai ge­rų įgū­džių“, – tvir­ti­na R.Ba­da­ras.

Taip pat ne­ži­nia, iš ko ir ko­kio­mis hi­gie­nos są­ly­go­mis sa­ma­nė bū­na pa­ga­min­ta. Štai Ra­sei­nių ra­jo­ne pa­rei­gū­nai ru­dens pra­džio­je ap­ti­ko va­ryk­lą, ku­rio­je šis gė­ri­mas bu­vo ga­mi­na­mas iš gy­vu­lių dvė­se­lie­nos.

„Per­kan­tys na­mi­nę deg­ti­nę žmo­nės tik­rai tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti apie pa­vo­jų svei­ka­tai. Pa­rei­gū­nų ap­tin­ka­mo­se va­ryk­lo­se la­bai daž­nai ne­si­lai­ko­ma jo­kių hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų, van­duo deg­ti­nei ima­mas iš upe­lių, upių. Tik­rai ne­nu­steb­čiau su­ži­no­jęs, kad pa­tys deg­tin­da­riai pre­ky­bai ga­mi­na­mos sa­ma­nės net ne­ge­ria, juk ji pa­vo­jin­ga svei­ka­tai“, – sa­ko Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ma­to­nis.

Kos­me­ti­kos prie­mo­nės skir­tos ger­ti

Dar vie­na di­de­lė pro­ble­ma – įvai­rūs ode­ko­lo­nai, bur­nos ska­la­vi­mo skys­čiai, ki­tos hi­gie­nos prie­mo­nės, nau­do­ja­mos vie­to­je įpras­to al­ko­ho­lio. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, kai ku­rios jų net ga­mi­na­mos taip, kad pa­gal sko­nio sa­vy­bes bū­tų tin­ka­mos nau­do­ti ne pa­gal pa­skir­tį, bet kaip al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) skai­čia­vi­mais, net 7 proc. vi­sos al­ko­ho­lio rin­kos Lie­tu­vo­je su­da­ro kos­me­ti­nių ga­mi­nių var­to­ji­mas ne pa­gal pa­skir­tį. Di­dė­jan­tį šių kos­me­ti­nių pro­duk­tų im­por­tą į Lie­tu­vą jau pa­ste­bė­jo ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja: per sep­ty­ne­rius me­tus bur­nos ska­la­vi­mo skys­čio im­por­tas iš Len­ki­jos pa­di­dė­jo 8 kar­tus.

„Daž­niau­siai kos­me­ti­nes prie­mo­nes ge­ria aso­cia­lūs žmo­nės, nors su­si­vi­lio­ja ir ki­ti fi­nan­si­nių ne­pri­tek­lių ka­muo­ja­mi as­me­nys. Ta­čiau jų ga­my­bai, be eti­lo al­ko­ho­lio, nau­do­ja­mas kenks­min­gas izop­ro­pi­las, il­gai­niui pa­žei­džian­tis cen­tri­nę ner­vų sis­te­mą, su­ke­lian­tis virš­ki­ni­mo trak­to su­tri­ki­mų. Ta­čiau žmo­gus juk to ne­ži­no – kve­pia taip pat ir sko­nis pa­na­šus į tra­di­ci­nių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų“, – sa­ko R.Ba­da­ras.

Kos­me­ti­nių prie­mo­nių, kaip gė­ri­mų, po­pu­lia­ru­mas nu­lem­tas ne tik pa­trauk­lios kai­nos. 250 gra­mų len­kiš­ko kos­me­ti­nio spi­ri­to (60 proc.) bu­te­liu­kas kai­nuo­ja vos 2,5 li­to. Šiuos gė­ri­mus, skir­tin­gai nei al­ko­ho­lį, ga­li­ma par­da­vi­nė­ti vi­są pa­rą ša­lia mo­kyk­lų, jų ga­li pirk­ti ne­pil­na­me­čiai.

Nors kaip tra­di­ci­nį gė­ri­mą dau­gu­ma ži­no ode­ko­lo­ną „Troi­noj“, pas­ta­rai­siais me­tais šių svai­ga­lų rin­ko­je ne­abe­jo­ti­ni ly­de­riai – len­kai, pa­tei­kian­tys ge­res­nių sko­ni­nių sa­vy­bių kos­me­ti­nes prie­mo­nes.

R.Ba­da­ro įsi­ti­ki­ni­mu, vie­nin­te­lis bū­das ko­vo­ti su to­kiais gė­ri­mais – re­gu­liuo­ti jų kai­nas. „Žmo­gus da­bar skai­čiuo­ja – vie­to­je bu­te­lio deg­ti­nės jis ga­li nu­si­pirk­ti de­šimt bu­te­liu­kų ode­ko­lo­no. Jis jį ir ren­ka­si. Jei kai­nų san­ty­kis bū­tų ki­toks, jis grei­čiau­siai pirk­tų nor­ma­lų gė­ri­mą. Ne tik pa­čiam bū­tų ge­riau, bet ir vi­suo­me­nei. Ži­no­ma, be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ap­skri­tai yra blo­gai, bet nor­ma­lūs gė­ri­mai pa­da­ro ne­pa­ly­gi­na­mai ma­žes­nę ža­lą nei ode­ko­lo­nai, tad ir mo­kes­čių mo­kė­to­jams tai kai­nuo­tų ma­žiau“, – svars­to spe­cia­lis­tas.

Al­ko­ho­lis – še­šė­li­nės rin­kos mai­tin­to­jas

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to skai­čia­vi­mais, ša­ly­je še­šė­li­nė eko­no­mi­ka sie­kia 26 proc. Di­džiau­sią eko­no­mi­kos še­šė­lio da­lį, apie 35 proc., su­da­ro ci­ga­re­čių, al­ko­ho­lio, de­ga­lų ar ki­tų pre­kių kon­tra­ban­da. Ins­ti­tu­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dėl stip­rių­jų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų še­šė­lio į vals­ty­bės biu­dže­tą per šiuos me­tus ne­bus su­rink­ta 410 mln. li­tų ak­ci­zo.

Sa­ma­nė iš dvė­se­lie­nos

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­nai rug­sė­jo mė­ne­sį Ra­sei­nių ra­jo­ne ap­ti­ko na­mi­nės deg­ti­nės va­ryk­lą, ku­rio­je ji bu­vo ga­mi­na­ma iš pū­van­čios dvė­se­lie­nos pa­ga­min­to rau­go. Ma­no­ma, kad šis gė­ri­mas bu­vo re­a­li­zuo­ja­mas ne tik Ra­sei­nių, bet ir kai­my­ni­niuo­se ra­jo­nuo­se. At­vy­kus pa­rei­gū­nams, pir­mo va­ry­mo na­mi­nės deg­ti­nės ras­ta apie 500 lit­rų. Ne­to­lie­se ap­tik­ta tal­pykla su to­na rau­go.

Al­ko­ho­lio rin­ko­je – ir kos­me­ti­nės prie­mo­nės

LLRI skai­čiuo­ja, kad 7 proc. vi­sos al­ko­ho­lio rin­kos Lie­tu­vo­je su­da­ro kos­me­ti­nių ga­mi­nių var­to­ji­mas ne pa­gal pa­skir­tį. LLRI skel­bia, kad 200–250 ml ode­ko­lo­no ar bur­nos ska­la­vi­mo skys­čio ga­li­ma įsi­gy­ti už 2–3,5 li­to. Di­dė­jan­tį šių kos­me­ti­nių pro­duk­tų im­por­tą į Lie­tu­vą jau pa­ste­bė­jo ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja: per sep­ty­ne­rius me­tus bur­nos ska­la­vi­mo skys­čio im­por­tas iš Len­ki­jos pa­di­dė­jo 8 kar­tus. Tarp daž­niau­siai vie­toj al­ko­ho­lio var­to­ja­mų kos­me­ti­nių prie­mo­nių pri­ski­ria­mas kos­me­ti­nis spi­ri­tas, 56 proc. al­ko­ho­lio tu­rin­tis len­kiš­kas bur­nos ska­la­vi­mo skys­tis ir ode­ko­lo­nas „Troi­noj“.

Vai­das Lu­ko­šius