Uždrausta alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos darbo laikas, padidintas amžiaus cenzas alkoholio pirkėjams ir ypač smarkiai ūgtelėję akcizų tarifai alui bei vynui. Tokiomis priemonėmis pastaruosius kelerius metus Lietuva siekia sumažinti šalyje suvartojamo alkoholio mastą.
Jeigu tikėtume valdžios pareigūnais, pasirinkti kovos prieš svaigalus būdai veikia.
„Nors nuo alkoholio kontrolės politikos priemonių įvedimo Lietuvoje praėjo tik kiek daugiau nei metai, jau galima vardyti naudas. Apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais atvejų skaičius, palyginus 2018 metus su 2016 metais, sumažėjo 12,4 proc.
Taip pat net 24,7 proc. sumažėjo ir alkoholinių psichozių skaičius. Statistika rodo, kad beveik 9 proc. sumažėjo asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, bei mažėja atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu atvejų“, – vardija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistas Jonas Žala.
Jis primena, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. Lietuva buvo pripažinta viena iš daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių Europoje.
Už alų be laipsnių – „dėkui“ valdžiai?
Ypač ryškia naujove, įsigaliojus griežtesniems alkoholio ribojimams, tapo vis plačiau matomas nealkoholinis alus: pradedant reklamos stendais, baigiant parduotuvių lentynomis. Štai „Rimi Lietuva“ pripažįsta, kad 2018 m. nealkoholinių gėrimų pardavimas itin šoktelėjo aukštyn. Pavyzdžiui, nealkoholinio alaus pardavimas 2018 m., palyginti su 2017 m., šiame prekybos prekybos tinkle išaugo net 110 proc.
„Ir toliau stipriai populiarėja ir nealkoholinis vynas, kurį kaip alternatyvą alkoholiniam praėjusiais metais taip pat rinkosi daug „Rimi“ pirkėjų – pastarojo pardavimai mūsų prekybos tinkle šoktelėjo apie 100 proc.
Didėjant paklausai, auga ir nealkoholinių gėrimų asortimentas: iš viso pernai savo pirkėjams pasiūlėme apie 70 proc. daugiau naujų nealkoholinio alaus ar nealkoholinio vyno rūšių“, – teigė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė. Ji taip pat teigia, kad pirkėjai pamažu apsipranta su alkoholio prekybos apribojimais.
Paklausti, ar tokių tendencijų negalima laikyti sėkme valdžios kovos su alkoholiu fronte, aludariai nuo tiesaus atsakymo išsisuka.
„Ir taip, ir ne. Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijos jau keletą metų pastebimos visame pasaulyje. Nealkoholinio alaus pardavimų augimą lemia ne viena priežastis. Visuomenė vis daugiau dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui.
Be to, žmonės tampa vis užimtesni ir aktyvesni, todėl auga ir mobilumo poreikis – nealkoholinio alaus vartojimas šio poreikio neapriboja. Valdžios įvedami ribojimai šiek tiek aktyvuoja šią tendenciją, nes įmonės perskirsto rinkodaros biudžetus nealkoholinės produkcijos naudai, todėl šie produktai tampa dar labiau pastebimi“, – tikina „Kalnapilio – Tauro alaus“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas.
Anot pašnekovo, 2018 m. augo visų įmonės valdomų prekių ženklų nealkoholinio alaus pardavimai. „Kalnapilio“ prekės ženklo nealkoholinio alaus pardavimai pernai išaugo daugiau nei du kartus, ir sudarė apie 4 proc. visų šio alaus pardavimų.
Tai, kad ne tiek palankesnė tvarka, kiek kintantys vartotojų poreikiai lėmė nealkoholinio alaus populiarėjimą, tvirtina ir „Švyturys – Utenos alus“ (ŠUA). Pastarojo gaminamo nealkoholinio alaus įmonė pernai pardavė 102 proc. daugiau, nei 2017 m.
„Matome akivaizdžią madą kai kuriose gyvenimo situacijose, aktyviai leidžiant laisvalaikį ar vairuojant, atsisakyti alkoholio ir sveikiname šią naują tendenciją“, – sako ŠUA vadovas Rolandas Viršilas.
Stiprėjanti degtinės trauka
Tai, kad šalyje parduodamo alkoholio kiekiai mažėja yra faktas, tačiau ar tai reiškia, kad lietuviai geria mažiau, aludariai abejoja.
„Visi žinome apie suklestėjusią pasienio prekybą, kurios niekas netiria ir į oficialias apskaitas neįskaičiuoja. Europinio „Regioplan“ tyrimo duomenimis, lietuviai vidutiniškai kasmet užsienyje nuperka iki 49 milijonų litrų alaus. Tai beveik tiek pat, kiek sumažėjo Lietuvos alaus rinka nuo 2015 metų – tai yra beveik 25 proc. visos alaus rinkos. Tą kiekį mes „padovanojome“ užsienio gamintojams – daugiausia Lenkijos ir Latvijos“, – tikina R. Viršilas.
Jis primena, kad Lenkijoje alaus akcizas jau beveik dvigubai mažesnis už lietuvišką ir ne tik kad neauga, bet nuo 2018 m. rudens dar sumažėjo.
„Visos kalbos apie tai, kad Lietuvos vyriausybė paskatins Lenkijos kolegas pakelti akcizus, liko tik kalbomis. Būtent Lenkija yra ta vieta, kur važiuojama pirkti pigaus alaus“, – pabrėžia R Viršilas.
Kita bloga tendencija, pasak ŠUA vadovo, yra smarkiai išaugęs stipraus alkoholio pardavimas silpno alkoholio sąskaita.
„Tai patvirtina ir VMI sausio mėnesio duomenys. Matyt, tai irgi neatitinka (red. past. valdžios) keliamų tikslų, nes stipraus alkoholio vartojimo pasekmės yra socialiai sunkesnės nei silpno alkoholio. Dėl to šių metų kovą buvo pakeltas akcizas stipriam alkoholiui, tačiau ar šio pakėlimo užteks – sunku prognozuoti“, – svarsto R. Viršilas.
Nori, kad gertų du kart mažiau
VMI duomenimis, šių metų sausį didmeninė prekyba alkoholiu sausį Lietuvoje augo: spiritinių gėrimų pardavimai šoktelėjo 53 proc., alaus – 12,7 proc., kitos gėrimų kategorijos taip pat išlaikė augimą.
Tačiau „Kalnapilio – Tauro alaus“ generalinis direktorius perspėja, kad iš minėtų duomenų kokias nors išvadas daryti suku.
„Jie atspindi tik akcizo surinkimą konkretų mėnesį. Šie duomenys fiksuojami prekes išvežant iš akcizinių sandėlių, tačiau nebūtinai parduodant galutiniam vartotojui. Dėl šios priežasties vieno mėnesio akcizo surinkimo rezultatai nėra tie duomenys, kuriais galima remtis kalbant apie rinkos pokyčius.
Tikėtina, kad 53 proc. degtinės akcizų surinkimo padidėjimas sausį tik rodo tendenciją, kad pardavėjai didinasi atsargas prieš šių metų akcizo pakėlimą. Tai gana įprasta praktika tarp prekybininkų, kuri tam tikrais mėnesiais šiek tiek iškreipia realų rinkos vaizdą ir augimo tendencijas“, – pastebi M. Kirstukas.
NTAKD teigimu, siekiama, kad 2028 m. kiekvienam vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas per metus suvartotų ne daugiau kaip 8 litrus per metus, skaičiuojant absoliučiu alkoholiu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbtais duomenimis, 2016 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė 16,3 litro.
