Rizikuoju būti pasmerktas. Bet tokia mano dalia. Jei jau užkabinau kažkada kauniečius su šiauliečiais (http://www.omni.lt/index.php?base/z_103121) ir likau gyvas, tai gal blogiau nebus. Juk aš tik pasakosiu apie savo atostogas.
Viena vasaros savaitgalį sumaniau nuvažiuoti į kaimą aplankyti močiutę ir “pasisemti dvasinės stiprybės”. Taip, važiavau į tą patį Lietuvos užkampį, į kurį paauglystėje buvau varomas prievarta ir vadinau tą vietą “velnio irštva”, ypač dėl to, kad ten reikia kasti bulves. Dabar sukėliau piktdžiugišką močiutės atodūsį: “Taip ir sakiau, kad kada nors veršiesi čia atvažiuoti”.
Atvažiavęs penktadienio popietę iškart sužinojau, kad reikia šiandien iki vakaro (nes per “Panoramą” pranešė lietų) suvežti visą šieną. Na, šieną tai šieną - meškerėms teks pailsėti iki rytojaus ryto.
Sutikau savo pusbrolį, kuris ten lankosi kur kas dažniau negu aš, ir jis tapo mano gidu. Iš karto buvau supažindintas su vakaro programa - eisim į šokius kaime už trijų kilometrų. Tada prisiminiau, kad pats prieš atvažiuodamas buvau stabtelėjęs to kaimo parduotuvėje tikėdamasis rasti kokakolos, bet atvažiavau penkmečiu per anksti. Ten pamačiau tik rankų darbo reklaminį plakatą, kuris skelbė: “Šokiai. Penktadienį 21 val. Bilieto kaina 2 Lt”. Taigi nudžiugau, išgirdęs, kad savaitgalis neapsiribos vien tik mojavimu šakėmis.
Išėjom tokiu laiku, kad vietoje atsirastume lygiai devintą vakaro, nors žinojome, kad jokių akcijų, kai pirmieji penkiasdešimt įeina už pusę kainos, čia nėra. Nuėjom. Nežinojau kelio krypties, nes ant to plakato šokių vieta nebuvo nurodyta. Pusbrolis pasijuokė - na kur kitur gali būti, jei ne kultūros namuose. Klubas “Kultūros namai” įsikūręs žaliame pastate pačiame kaimo centre.
Prie įėjimo stovi lieknas vaikinukas. Jis neprimena centnerinių apsaugininkų su juokingomis ausinėmis. Kam čia to reikia, nežinia - juk vis tiek visi visus pažįsta. Aš jiems pasirodžiau keistas atvykėlis ir susilaukiau žvilgsnių įvairovės: smalsumo (kas čia toks?), neapykantos (ko tam miesčioniui reikia?), paguodos (vargšelis, čia jis pamatys, kas yra “negravity”) ir susižavėjimo (koks nusiskutęs gražuolis, tai nemūsiškiai žemkasiai).
Be abejo, kaip ir kiekviename klube, čia parduodami bilietai. Tiesa, niekas neuždėjo spaudo ant rankos “Party 2003 06 15”, “Club 15” ar panašaus, o į rankas įbruko plonyčio popieriaus skiautelę, kokią dar prieš gerą dešimtmetį buvome įpratę gauti eidami į kiną, zoologijos sodą arba Revoliucijos muziejų. “Plungės raj. kultūros skyrius. Bilietas. Nr. 001451. Serija BA. Kaina _ rub. _ kap.” Taip išdidžiai skambėjo bilieto turinys. Tiesa, vos nepamiršau - kitoje pusėje vis dėl to buvo užšauta data šiuolaikiniu kanceliariniu antspaudu. Šitą reliktą saugosiu stalčiuje kaip suvenyrinę vertybę šalia bilieto į “Rolling Stones” koncertą Prahoje.
Įeinam. Apsižvalgom. Šokių aikštelė didžiulė, visa išklota parketu, vietomis dar matomos blizgančio lako žymės. Niekas nešoka. Didžioji dalis klubo lankytojų sėdi pasieniais ant atlenkiamų medinių kėdžių. Visi susiskirstę grupelėmis. Tiesa, ne taip kaip devintoje klasėje prieš lietuvių kalbos pamoką - ne pagal lytį. Pagal kokį kriterijų čia susiskirstoma, man paaiškino pusbrolis: čia įprasta bendrauti tik su savais - iš savo kaimo.
Šokiai paprastai vyksta paeiliui kiekvienoje gyvenvietėje ir yra įprasta dalyvauti kaimynystėje vykstančiuose pasilinksminimuose. Tie, kurie susispietę aplink diskžokėjų ir jo aparatūrą - vietiniai. Pats diskžokėjus pasislėpęs už begalės laidų ir dabar, dar neprasidėjus pačioms linksmybėms, atsukinėja garsajuostes į vietas. Grojama dviem grotuvais - senu kasetiniu ir prie stiprintuvo prijungtu moderniu kompaktinių diskų grotuvu.
Klube “Kultūros namai” yra ir baras. Tiesa, jis atskirtas nuo šokių aikštelės - kitoje gatvės pusėje. Baru vadinu darbo laiką prailginusią kaimo parduotuvėlę, kurioje pardavinėjamas alus. Kažkada šis kioskelis metė iššūkį tuomet dar veikusiam valdiškam gigantui ir laimėjo. Gigantas šiandien - namas vaiduoklis grotuotais langais. Prie baro dirba vienintelis kaimo prekybininkas. Populiariausi baro gėrimai - į plastmasines 1,5 litro talpas supilstytas “Žaibo”, “Tornado” ar “10 balų” alus. Be to, šiame klube leidžiama ir atsinešti gėrimų - skaidrioji iš artimiausio “taško” čia populiariausia.
Netrukus šokių aikštelėje buvo išjungta šviesa, paliktos tik dvi lempos spalvotais gaubtais ir prasidėjo linksmybės. Muzika - pati įvairiausia. “Scooter” ir Atlantos miksas skamba nuostabiai. Iš pradžių iš pasienio grupelių atsiskiria merginos ir pradeda šokti ratu. Vaikinai pirmiausia skuba iki baro ir į “medžioklę” leidžiasi tik gerokai apšilę. Viskas taip, kaip būdavo 10 klasėje.
Klubą palikome apie vidurnaktį. Tada, kai buvo pradėta mojuoti kumščiais. Tuomet supratau, gal ir gerai, kad yra tie samdomi raumenų kalnai “Karolinoje”, “Helios” ar “Gravity”. Nes liaunasis vaikinukas prie įėjimo dingo, o kitų tvarkdarių neatsirado...
Nuoširdžiai jūsų, linksmybių mėgėjas Alius Baltrus ([email protected])
