Šią vasarą žmonės masiškai kreipiasi į medikus dėl įsisiurbusių erkių bijodami, kad gali susirgti Laimo liga ar užsikrėsti erkiniu encefalitu. O kai kurie net patys sau diagnozuoja ligą nesulaukę medicininių tyrimų rezultatų, nors erkinio encefalito simptomai pasireiškia 7–14 dieną po įkandimo, o Laimo ligos - tik po kelių savaičių.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Laukimas varė į neviltį
Šiaulietis Tomas Pelenis, sugrįžęs iš Švedijos, skundėsi šeimos medicinos centro „Alsavita“ bendrosios praktikos gydytojai, kai jam į koją įsisiurbė erkė ir aplink įkandimo vietą paraudo. Jis baiminosi, kad paraudimas – ligos požymis.
„Tikrai labai išsigandome, kai vyro koja pradėjo raudonuoti. Iš karto užsiregistravome pas šeimos gydytoją, paaiškinę, kad įkandimo vieta raudonuoja. Gydytoja patarė kreiptis po savaitės. Birželio 10 dieną buvo atlikti tyrimai dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos. Praėjus dar vienai savaitei vyrą užregistravau antram vizitui pas gydytoją, nes dėmė dar labiau išplito. Birželio 25 dieną buvo pasakyta, kad dėl paraudimo nereikia baimintis ir liepė dar laukti. Tačiau paraudimas vis didėjo. Matydami vyro koją artimieji patarė kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kurioje ir buvo pasakyta, kad vyras serga Laimo liga“, - pasakojo T. Pelenio žmona Neringa Pelenė. Kadangi konsultavęs gydytojas įtarė uždelstą ligą, moteris įtarė, kad jos vyrą gydanti bendrosios praktikos gydytoja nepakankamai gerai informavo ir davė pagrindo dar labiau nerimauti. „Mokame pinigus už privačios gydymo įstaigos konsultacijas, tačiau negauname norimos kokybės paslaugų. Bijome, nes ir būdami gydytojų priežiūroje jaučiamės nesaugiai“, - sakė N. Pelenė.
Sveikatos būklė buvo sekama
Šeimos medicinos centre „Alsavita“ dirbanti bendrosios praktikos gydytoja Nemira Kunickienė konsultavo T. Pelenį dėl erkės įkandimo ir dabar ji jaučia nuoskaudą, kad pacientas paskubėjo ir, neišlaukęs numatyto laiko, kreipėsi į kitą gydymo įstaigą. „Laimo ligos atveju klinika pasireiškia tik po 4-5 savaičių, nes vien inkubacinis periodas tęsiasi dvi savaites. Kaip ir visi, kas bijo erkių įkandimų, taip ir T. Pelenis atskubėjo pas mus pasitikrinti, ar nesusirgo. Tačiau tyrimai, atlikti paciento prašymu kiek per anksti, buvo neigiami. Paskirtą konsultacijos dieną buvo matyti paraudimas įkandimo vietoje. Tačiau bet kuriam vabzdžiui įkandus pasireiškia kontaktinis dermatitas – tai nespecifinė reakcija į antigeną, kuris papuola į organizmą. Esant tokiam paraudimui iš karto antibiotikai neskiriami. Birželio 25 dieną tas paraudimas buvo beveik išnykęs, todėl paskyrėme pakartoti tyrimus liepos 10 dieną, nes kartais įkandus erkei paraudimai atsiranda ir kitose kūno vietose, todėl mėnesį pacientas turi būti stebimas, kaip mes ir planavome daryti“, - aiškino N. Kunickienė.
T. Pelenis, pasak gydytojos, buvo perspėtas, jei atsiras paraudimų, nedelsiant kreiptis. Tačiau šis pacientas esą medicinos centre visai nepasirodė.
Gydytojos teigimu, šiam pacientui liga nebuvo uždelsta.
„Žmonės labai bijo erkių, todėl gydytojams tampa sudėtingiau juos gydyti. Jei įkando erkė, pacientas prašo atlikti tyrimus, nors ir aiškiname, kad per anksti atlikti tyrimai neduos naudos. Jei T. Pelenis nebūtų supanikavęs ir būtų sugrįžęs į mūsų gydymo įstaigą, jam būtų suteikta profesionali pagalba“, - teigė N. Kunickienė pripažindama, kad pasitaiko ir labai uždelstų atvejų, kai žmonės į medikus kreipiasi po pusės metų ar net vėliau, tada esą tikrai sunku išvengti ligos komplikacijų.
Diagnozavo Laimo ligą
Medicinos klinikos „Endemik“ Šiaulių filiale konsultuojantis gydytojas infektologas Aidas Kaušas sakė, kad įkandus erkei visuomet reikia stebėti įkandimo vietą. „Laimo ligos atveju beveik 90 procentų pacientų neturi pakilusios temperatūros ar kitokių požymių. Mediciniškai nustatoma tiriant antikūnus kraujyje, kurie išryškėja tik po 4 savaičių. Daliai pacientų antikūnai net nesusidaro. Jei yra aiški dėmė, dažnai antikūnų tyrimo ir nedarome, nes aišku, kad žmogus serga Laimo liga“, - teigė gydytojas. Kai kuriais atvejais gydymas paskiriamas greičiau, tačiau, anot A. Kaušo, vienos ar dviejų savaičių laikas ligos eigos nekeičia. Šiek tiek palaukus galima pateikti tikslesnę diagnozę. „Manau, kad mūsų kolegos iš kitos gydymo įstaigos specialiai delsė, nes laukė tikslesnių rezultatų. Dabar žmonės daug informacijos ieško internete, todėl neretai bando patys sau diagnozuoti ligą. Šiuo atveju mūsų pacientui T. Peleniui buvo nustatyta Laimo boreliozės pirmoji stadija ir paskirtas gydymas. Paciento erkės įkandimo vieta buvo išmatuota ir kadangi buvo ryškūs ligos simptomai, todėl papildomų tyrimų neprireikė“, - komentavo A. Kaušas.
Daugėja erkinių susirgimų
Per šių metų erkių aktyvumo laikotarpį užregistruota 14 Laimo ligos atvejų Šiaulių mieste - 6 atvejais daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir 2 Laimo ligos atvejai Šiaulių rajone. Erkinio encefalito atvejis užregistruotas Šiaulių mieste.
Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, susirgę asmenys nurodo, kad erkės įsisiurbė jų gyvenamosiose teritorijose, soduose, lankantis miesto parkuose, poilsio vietose prie ežerų, lankantis kituose miestuose (kiti Šiaulių apskrities rajonai, Vilnius, Palanga).
Sveikatos specialistai primena, kad erkių aktyvumo periodas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šių metų erkių aktyvumo sezonas prasidėjo kovo mėn. Esant šiltesniam klimatui prailgėja erkių aktyvumo periodas. Erkės aktyviausios yra gegužės mėn. pabaigoje–birželio pradžioje ir rugpjūčio mėn. pabaigoje–rugsėjo pradžioje.
E. Samulytės teigimu, gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti ir saugotis nuo erkių įkandimų.
„Viena efektyviausių profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo sunkios centrinės nervų sistemos infekcijos erkinio encefalito, yra vakcina. Rekomenduojama pasiskiepyti visiems, ypač kurių darbas ar poilsis yra susijęs su buvimu gamtoje, keliaujantiems į šalis, kur erkinio encefalito virusas yra plačiai paplitęs. Europos regione rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu yra 27 šalyse, ypač aukštas sergamumas registruojamas Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Vakcina nefinansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Kaip ir prieš kiekvieną skiepą, pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris įvertins sveikatos būklę. Deja, bet nuo Laimo ligos skiepų nėra“, - aiškino E. Samulytė.
