Ekonomistai tvirtina, kad daugiausiai išlos kvalifikuoti darbuotojai, kurių darbdaviai nerizikuos prarasti, todėl didins jiems algas, net ir patirdami ekonominių sunkumų.
Darbuotojai prašys didesnių algų
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad kitais metais darbuotojai noriai kalbėsis su darbdaviais ir reikalaus didesnių atlyginimų.
„Šiais metais infliacija ir kainų augimas buvo tikrai didesnis nei daugelis tikėjosi. Todėl spaudimą piniginei pajutome. Taip pat šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje žmonės ims jausti didėjančias palūkanas. Jų augimas gali būti reikšmingas. Šių metų pokytis siekia daugiau nei 100 eurų per mėnesį, tiek pabrango gyventojų paskolos. Prognozuojama, kad kitais metais EURIBOR gali pasiekti 3 proc. ar daugiau. Todėl paskolos įmoka gali dar didėti.
Spaudimas darbdaviams bus labai didelis. Gali būti, kad atlyginimai kitais metais augs dviženkliu skaičiumi, kaip ir buvo paskutinius šešerius metus. Algų augimas kitais metais gali siekti virš 10 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Vis tik anot jo, derybos dėl atlyginimo nebus paprastos.
„Iš vienos pusės darbuotojų motyvacija, reikalauti atlyginimo pakėlimo, bus didelė. Žmonės nebūtinai norės gauti daugiau, jie stengsis išlaikyti esamą savo perkamąją galią.
Tačiau verslai neskubės kelti atlyginimų. Jie irgi jaučia papildomą įtampą dėl energetikos kainų. Todėl įmonių rezultatai nebus tokie geri, kokie buvo pastaraisiais metais“, – skaičiavo ekonomistas.
Brangius darbuotojus saugos
M. Dubnikovo teigimu, atlyginimų augimą skatina ir minimalios algos didėjimas.
„Kai kuriais atvejais spartus MMA augimas priartėja ir prie kvalifikuotų darbuotojų algų. Todėl kvalifikuotas darbuotojas tikrai norės gauti didesnį atlyginimą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, kitais metais darbdaviai stengsis bet kokia kaina išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus.
„Kitais metais recesijos išvengti nepavyks. Tačiau jos periodas bus trumpas, iki pusės metų. O kvalifikuoti darbuotojai turi milžiniškas galimybes įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje. Susirasti darbą užsienyje tikrai nesunku. Užsienio įmonės vilios lietuvių darbuotojus. O verslai, kurie nesugebės išlaikyti savo darbuotojų, nukentės.
Norint pasamdyti kvalifikuotus darbuotojus iš naujo teks ilgai jų ieškoti ir mokėti didesnę algą, jau daugiau nei 10 proc. Todėl dabar daliai darbdavių neapsimoka atleisti žmonių“, – komentavo M. Dubnikovas.
Algų augimo teks laukti pusmetį
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad kitais metais atlyginimai augs, tačiau ne iš karto.
„Pirmąjį kitų metų pusmetį jausime JAV ir Euro zonos recesijos poveikį, todėl įmonėms bus sunku kelti algas. Atlyginimai išliks tokiame pačiame lygyje, kaip ir šiuo metu. Tačiau įmonės atlyginimų nemažins, nes recesija įmonių pardavimų ir apyvartų neturėtų sumažinti.
O antrąjį kitų metų pusmetį atlyginimų augimas sugrįš. Lietuvos ekonomika jau bus atsigavusi po recesijos. Įmonės tvirčiau jausis ekonomine prasme, todėl galės kelti algas. Verslai stengsis išsaugoti darbuotojus, todėl algos, jiems didės“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, kitais metais darbo rinkoj didelių pokyčiu nebus
„Nedarbas gali išaugti vos 1–2 proc.
Tačiau kvalifikuotų darbuotojų vis tiek trūks. Darbdaviai ir kitais metai fokusuosis į profesionalų išlaikymą ir jų darbo sąlygų gerinimą“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Įmonės viena iš kitos vilios darbuotojus
O SEB banko ekonomisto Tado Povilausko atlyginimų prognozė dar mažesnė.
„Kitais metais atlyginimai vidutiniškai augs 8,5 proc. Darbuotojams, kurie gauna didesnę algą nei MMA atlyginimai augs gerokai lėčiau. Įmonės neturės daug galimybių kelti algas.
Tačiau įtampa dėl darbuotojų kitais metais nuslūgs. Ekonomika augs lėčiau, šiek tiek didės nedarbas. Mažės įmonių, kurios skųsis, kad neranda darbuotojų ar jų trūksta. Tačiau mažinti darbuotojų skaičiaus įmonės irgi nesiryš. Kai kurie sektoriai sulėtės, o kiti augs. Akivaizdu, kad vienų įmonių problemos, taps kitų verslų galimybėmis. Įmonės vienos iš kitų alės persivilioti reikalingus darbuotojus“, – pastebėjo ekonomistas.
Didins gyventojų pajamas
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Seimas pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams. Jie numato, kad nuo 2023 m. pradžios MMA didėja iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.
Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
Kitais metais 5 eurais didinamas ir bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.
Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.
Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.
2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidėtų A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.