Neatsakingas finansinių išteklių valdymas pirmiausia tenka mokesčių mokėtojams, kurie sumoka už visas politikų klaidas.
Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta.
„Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų pakankamai aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengimo planas. Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o sumažinimą – visą gyvenimą. Todėl ir nepavyko įtikinti žmonių, kad sumažėjusios pajamos yra natūralus prisitaikymas prie situacijos“, – Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“ kalbėjo finansų ministrė.
I. Šimonytė teigė, jog naujai išrinkta Vyriausybė išdrįso žmonėms pasakyti, kad sprendimų ir užsibrėžtų planų, kuriuos buvo paskelbusi ankstesnė Vyriausybė, nebus įmanoma įvykdyti. Pasak ministrės, pakako greito pajamų kritimo ir problema tapo labai akivaizdi, todėl buvo būtini populiarumo nesusilaukę sprendimai.
„Viena, kai pažadi svajonę ir ją atimi, o kitas dalykas, kai nežadi ir nedalini. Jeigu nebūtų buvę padaryti atitinkami sprendimai 2008 m., dabar situaciją matytume visiškai kitaip. 70 proc. mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiami trims pagrindiniams sektoriams: socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. Manevro laisvė praktiškai neegzistuoja“, – aiškino I. Šimonytė.
Finansų ministrė vylėsi, jog ši skaudi patirtis bus pamoka tiek mokesčių mokėtojams, tiek politikams ir priminė, jog dabartinis valstybės biudžeto deficitas yra ženkliai didesnis nei reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, kur reglamentuotas 3 proc. deficitas. Anot I. Šimonytės tai nėra rodiklis, į kurį reikėtų orientuotis, todėl ir būtini teisės aktai, kurie užtikrintų nuolatinį deficito mažėjimą.
