„Lietuvos ekonomika atlaikė per pasaulio rinkas nuvilnijusį geopolitinių lūžių poveikį ir, nepaisant niūrių skeptikų prognozių, išlaikė vieną spartesnių augimų Europos Sąjungoje. Mes įrodėme, kad yra veiksmingų alternatyvų diržų veržimo politikai. Krizės metais taikytas vien tik išlaidų karpymas nuskurdino ekonominiu požiūriu veikliausią vidutinį gyventojų sluoksnį ir gausino pašalpų gavėjų skaičių. Prognozuodama galimas rizikas, ši Vyriausybė turėjo aiškius tikslus ir laikėsi numatytų priemonių, kad toliau didėtų gyventojų užimtumas ir atlyginamai, gerėtų sąlygos verslui, ypač – kuriančiam aukštą pridėtinę vertę“, – sakė XVI-osios Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
Pozityvios finansinės naujienos
Ministras Pirmininkas teigė, jog pastaruosius trejus metus didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo didėjantis vidaus vartojimas, eksportas ir rekordiškai augančios investicijos, ypač šalies regionuose. „Pozityvią ekonomikos būklę atspindi tokie svarbūs ekonomikos veiksniai, kaip beveik subalansuoti viešieji finansai, augantis darbo užmokestis, sparčiai didėjantys pramonės gamybos mastai“, – sakė premjeras.
Pernai valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 procento viršijo prognozuotą (161 mln. eurų) pajamų lygį, o 58 savivaldybės iš 60 bene pirmą kartą įvykdė ar viršijo pajamų planus. Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino mokesčių surinkimą Lietuvoje ir pagerino Lietuvos ekonomines prognozes. EK nuomone, tolesnį Lietuvos ekonominį augimą turėtų lemti stiprėjanti vidaus paklausa ir augantis eksportas – jam plėtoti įdėta daug diplomatinių ir finansinių pastangų, o šalies pramonininkai pažymi, kad Ekonominės diplomatijos taryba yra geriausias viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys.
Vyriausybės vadovas priminė, jog iš konservatorių ir liberalų koalicijos Vyriausybės vairą parėmęs XVI-asis ministrų kabinetas rado beveik 9 procentus siekiantį valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitą. Atsakingai vykdant viešųjų finansų politiką, 2015 metais deficitas jau buvo mažiausias po Nepriklausomybės atkūrimo ir sudarė - 0,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be to, vykdyta sėkminga kova su šešėline ekonomika – vien pernai Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP sumažėjo 1,3 procentinio punkto, o iš šešėlio atimta piniginė BVP išraiška sudarė beveik pusę milijardo (480,9 mln.) eurų.
„Gerėjančios perspektyvos patvirtina, kad einame teisinga kryptimi. Tokių tarptautinių institucijų, kaip Pasaulio ekonomikos forumo, konkurencingumo ar „Doing business“ verslumo indeksų skalėse Lietuva nuo 2012 metų pakilo per 9 ir 7 pozicijas, šiandien konkurencingumo reitinge užimame aukščiausią iki šiol turėtą – 36 – poziciją, o žurnalo „Forbes“ sudarytame palankiausių valstybių verslui sąraše Lietuva įvardijama kaip padariusi didžiausią pažangą per praėjusius metus. Įveikusi 7 pozicijas, Lietuva užima 17 vietą ir lenkia Japoniją, JAV, Vokietiją, kaimynę Estiją. Šie įvertinimai patvirtina vykdomų reikalingų ekonominių permainų efektą“, – akcentavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Premjeras teigė, jog gerėjančius reitingus atspindi realios investicijos. „Užsienio investicijų projektų skaičiumi milijonui gyventojų Lietuva beveik pustrečio karto lenkė Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkius. Pritraukėme 31 projektą, kuris leis sukurti daugiau kaip 2,5 tūkst. darbo vietų arba 50 procentų daugiau negu 2014 metais. Atkreipiu dėmesį, kad investicijų prioritetas – aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir gerai apmokamos darbo vietos“ – sakė Vyriausybės vadovas pridurdamas, jog investicijos Lietuvoje išaugo 10 procentų ir sudarė 5,7 mlrd. eurų, o labiausiai džiugina finansų srautai į regionus, kur matomas ekonominis pagyvėjimas – sukurta naujų darbo vietų, didėja atlyginimai.
„Toliau investuodami į regionus jau pradėjome įgyvendinti kompleksines kaimo ir miesto vietovių vystymo priemones, kurios leidžia didinti apleistų teritorijų investicinį patrauklumą, sudaro geresnes verslo sąlygas, mažina socialinę atskirtį, plėtoja kultūros ir poilsio infrastruktūrą“ – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Pliusas ir žemės ūkiui
Premjero teigimu, vyksta teigiamos permainos ir žemės ūkyje. Į žemės ūkį ateina jaunų žmonių, taikančių agronomijos ir zootechnikos naujoves, modernizuojančių savo ūkius. „Pavyzdžiui, pernai paskelbus kvietimą jauniesiems ūkininkams 20 mln. eurų paramai gauti, paraiškų gauta tris kartus daugiau, nei buvo galima patenkinti. Teko skelbti papildomą kvietimą“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Be to, pernai žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį grūdinių augalų derlių (6,5 mln. tonų), gerokai pranokstantį ankstesnius rekordus. Akivaizdžių rezultatų duoda Galvijininkystės programa – galvijų išauginta beveik 14 procentų daugiau. Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad rezultatai galėtų būti dar geresni, jei būtų eksportuojama ne žaliava, o perdirbta produkcija. „Todėl finansines investicijas nukreipėme žemės ūkiui modernizuoti, kooperacijai ir konkurencingumui stiprinti“, – sakė premjeras A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovas teigė, jog šiuo metu lietuvišką žemės ūkio produkciją galima eksportuoti beveik į 200 valstybių, o nauja eksporto strategija su 10 prioritetinių eksporto rinkų – Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraeliu ir Japonija – toliau padės mažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Dėmesys energetikai
Kalbėdamas apie pokyčius energetikos srityje, Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog per pastaruosius trejus metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 12,4 procento, o šiemet pradėjusių veikti jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikį bus galima įvertinti jau liepos mėnesį.
Taip pat sumažėjo ir gamtinių dujų bei biokuro kaina. „Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sumenko penktadaliu, gamtinių dujų kaina maistui ruošti mažėjo iki 23 procentų, būstui šildyti – iki 40 procentų, priklausomai nuo savivaldybių. Numatome, kad šiemet vidutinė šilumos kaina dar labiau kris, nes su Norvegijos bendrove „Statoil“ sutarta dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų“ – sakė premjeras.
Vyriausybės vadovo teigimu, daugeliui būstų taupyti padėjo ir sparčiai vykstantis daugiabučių renovacijos procesas. Per pastaruosius trejus metus jau atnaujinta per 1000 daugiabučių, šiuo metu vykdoma dar tūkstančio pastatų renovacija.
Toliau kalbėdamas apie mokslo ir technologijų perversmą, Ministras Pirmininkas pabrėžė būtinybę ugdyti valstybei reikiamus specialistus, sudaryti jiems sąlygas dirbti ir užsidirbti. Tam padės Sumaniosios specializacijos programa, telkianti geriausius mokslo protus ir ambicingą verslą bei Vyriausybės siūlomas socialinio modelio projektas. Premjeras kvietė Seimo narius matyti ir girdėti viso pasaulio dinamiką ir padėti įgyvendinti reikalingas permainas, siūlomas Vyriausybės.
