Negaliu susitaikyti su neteisybe . Ji pasireiškia melu. O kai melas vis kartojamas tai jau tampa siekiamybe norint priversti šiuo melu patikėti kitus. Liūdnai pagarsėjęs Hitlerio propagandininkas Gebelsas yra sakęs, kad jei melą įtikinamai pakartosi dešimt kartų, vienuoliktą juo patikės. Didžiuojuosi mūsų šalies žmonėmis, pasirodo ne visada ši formulė suveikia. Ji nesuveikė būtent V.Pociūno tremties į Gardiną priežasčių aiškinime ir jo šmeižto kompanijoje. Žmonės, bent dauguma, nepatikėjo pramanais. Praėjus keturiems metams po jo žūties, vienintelis Vilties žiburėlis, kad Tiesa bus atkurta yra tai, kad nuoseklių ir nuoširdžių Liudvikos Pociūnienės pastangų dėka tai neleidžiama pamiršti ir pagaliau šias pastangas remia šalies vadovė. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė tai vienareikšmiai parodė ateidama 23 rugpjūčio į Daukanto aikštę pagerbti žuvusio karininko ir diplomato atminimo. Tai tikrai teikia Vilties.
Nesuprantu keleto dalykų ir todėl rašau šį straipsnį. Kodėl viešoje erdvėje vengiama įvardyti kaltus asmenis, kad V.Pociūnas buvo „išėstas“ iš pareigų VSD ir ištremtas į visiškai niekines pareigas Gardine. Į šiuos klausimus vienareikšmei yra atsakyta Seimo NSGK tyrime. Tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai faktinės ir dokumentinės medžiagos kas leidžia padaryti vienareikšmę išvadą: V.Pociūnas savo principingu ir drąsiu elgesiu kėlė grėsmę ir trukdė „valstybininkų“ klanui ir jie juo atsikratė. Mūsų tyrimo medžiagoje, deja šioje dalyje ji ne visa išslaptinta, užtektinai yra įrodymų, kad V.Pociūnui nenormalias darbo ir nepakantumo atmosferos VSD sąlygas sukūrė VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius, tai, pilnai remiant VSD vadovui Arvydui Pociui. Netiesiogiai šį procesą skatino ir kitas pavaduotojas, dar įvardijamas kaip buvęs faktinis „pilkasis“ VSD vadovas Dainius Dabašinskas. Jie sukūrė tokią atmosferą departamente, kad V.Pociūnas tiesiog buvo priverstas priimti jų ultimatumą ir išvykti į Baltarusiją. Tačiau tai tik vykdytojai. Tikrieji V.Pociūno trėmėjai buvo URM sekretorius Albinas Januška ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Atkreiptinas dėmesys, kad NSGK tyrimas aiškiai įvardijo, kad A.Januška tiesiogiai duodavo nurodymus VSD vadovam, o jie su juo derino savo veiksmus. Nereikia pamiršti, kad tokios pareigybės Lietuvos konsulate Gardine tuo metu nebuvo .Ją specialiai sukūrė. Nepamirškime, kad netiesiogiai šiuos procesus įtakojo ir „valstybininkų“ klano aktyvūs dalyviai gan komplikuoto ir neskaidraus verslo atstovai. Daugiausia NSGK medžiagoje faktų tenka UAB "Dujotekana" atstovams R.Stoniui, P.Vojeikai ir kitiems. Vertinant visų faktų visumą, kurie per pastaruosius metus dar papildomai pasitvirtino vienareikšmiai darosi aišku, kad „valstybininkų“ klanas bijojosi V.Pociūno ir nusprendė juo atsikratyti. Jų baimę tik sustiprino informacija, kad V.Pociūnas domisi JAV pinigais skirtais Baltarusijos opozicijai, bet matomai pasisavintais „valstybininkų“ atstovų. Apie tokią man pakliuvusią informaciją esu informavęs generalinę prokuratūrą. Išvada skausminga, bet aiški, V.Pociūno trėmikai ir priežastys yra aiškios ir įvardytos NSGK tyrimo dokumentuose. Problema, kad to nenorima pripažinti viešai, o svarbiausia bent pasmerkti kaltus. Jeigu jau mūsų valstybė nesugeba už aiškius nusikaltimus bausti, vis kurdama naujas atsikalbinėjimo abrakadabras, pasistenkime nors moraliai pasmerkti taip dariusius viešai. Vien tylaus patraukimo (nors ir tai jau gerai) iš pareigų nepakanka. Visuomenė turi aiškiai žinoti aukščiausių šalies pareigūnų poziciją, be jokių dviprasmybių.
Tačiau išsiuntimo aplinkybės ir jo autoriai yra tik viena šios problemos pusė. Antra ir tarpusavį labai susijusi yra iki dabar niekaip neįvardytas V.Pociūno šmeižtas jam žuvus. Tikiu, kad šalies žmones dar pamena, kaip dienraštis „Lietuvos Rytas“, TV-3 žinių tarnyba vadovaujama buvusios vadovės J.Butkevičienės „apsiputoję“ kūrė ir viešai skelbė šmeižikiškas V.Pociūno žūties versijas. NSGK tyrimo dokumentuose yra pakankamai faktų kas ir kaip tai darė, kaip buvome VSD vadovų spaudžiami politikai, kad nebūtų tyrimo ir kad „valstybininkų“ veikėjai kūrė specialius scenarijus kaip juodinti šviesaus atminimo V.Pociūno atminimą. Ypač šiame kontekste yra svarbi 12-a VSD pažyma, apie verslo įtaką žiniasklaidai. Vien ši aplinkybė reikalauja paskelbti visuomenei šias pažymas. Dar būnant NSGK pirmininku rašiau oficialius raštus generaliniam prokurorui A.Valantinui dėl ikiteisminio tyrimo kaltų šmeižiant V.Pociūną išaiškinimui ir nubaudimui. A.Valantinas pažadėjo, kad tai bus tiriama kartu su žūties byla, tačiau kaip visada pamelavo. Niekaip nesuprantu Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos vadovų A.Kubiliaus, R.Juknevičienės, I.Degutienės, kurie nieko nepadarė, kad V.Pociūno šmeižikai būtų nubausti. O prieš rinkimus žadėjo. Ar taip elgtis moralu? Juk to reikia ne tik dėl V.Pociūno gero vardo išsaugojimą. To reikia mums gyviems. Negalime gyventi mele, apgaulėje ir neteisybėje. Šios istorijos teisinga baigtis yra mūsų politikų, teisininkų, žurnalistų ir visuomenės moralinės brandos testas. Kol kas jį laikome labai blogai. "Valstybininkų" klano žiniasklaida labai mėgsta Prezidentą V.Adamkų įvardyti moraliniu garantu. Niekada nesupratau šio titulo, bet ypač tai sarkastiškai skamba žinant kaip V.Adamkus gynė ir gina 'valstybininkus' bei pataikauja V.Pociūną šmeižusiai žiniasklaidai. Gal gi kiti politiniai lyderiai tai supratę padoriau išlaikys šį žmogiškumo egzaminą.
Be to, manau šalies vadovai turi patarti naujam VSD vadovui generolui D.Grinai, kad jis VSD vardu viešai atsiprašytų V.Pociūno artimųjų už šmeižtą iš buvusios VSD vadovybės pusės. Jis taip pat turi kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl V.Pociūno šmeižto. Šiame kontekste verta priminti VSD vadovui, kad pirmtakų klaidos turi būti taisomos ne tik tyliai bet ir kad visuomenė tai matytų. Dar svarbus veiksmas ką turi padaryti VSD vadovas tai susitikti su nekaltai apšmeižtais VSD karininkais V.Damuliu ir K.Braziuliu, kurie nukentėjo nuo „valstybininkų“ klano vien už tai, kad sąžiningai laikėsi priesaikos tarnauti Lietuvos Respublikai, o ne klanam. Tik taip galima atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Tautos Ateities Forumas (www.taf.lt) mano, kad čia minimi veiksmai yra nesunkiai padaromi, tam nereikia lėšų, tam reikia tik apsisprendimo. Esame įsitikinę, kad apsivalymas ir rimta kova su labai didelėmis problemomis įsišaknijusiomis mūsų valstybės kūne turi prasidėti nuo tokių gal ir nedidelių, tačiau labai svarbių darbų. Padorume, moralėje ir sąžiningume smulkmenų nėra ir būti negali. Tiesiog nuo kalbų privalome pereiti prie darbų.
