gebistu triukas: neobolsevizmas, neva zmogisku veudu, o pats tai buvo ministeris ju lrv...

Blyn įdomu, kiek ilgai nebaudžiamas kiršinsi žmones. Tokie, kaip tu bailiai, patys pirmieji spruktų iš riaušių, prieš tai juos sukurstę.

straipsnis stiprus ,argumentuotas reikia taip ir daryti

keista kodėl žmones tokie ramūs į mitingus nevaikšto,net sėdint šiltuose namuose už ką sumoka fantastiškas sakaitas internete tingi paršyti daugisu gerų komentarų remiančių šias protingas idėjas ir galų gale pakopijuoti ir papaltinti po komentarus kad ir oligarcham ir homikam tarnaujančiame Delfyje

Tai eik pas buvusį CK ministerį paprašyk darbo. Tas duos, pasivijęs dar dadės...

Šildymas, energetika priklauso atskirai pramonės rūšiai, todėl būtina centralizuoti, atgaivinti ūkį. Ekonominė situacija stichiška, nes nėra ryšio su mokslu, valdymu, nėra ekonominių ryšių su kaimyninėmis šalimis.

Aciu dievui, kad yra tokiu zmoniu, kaip Matulevicius. Jau metai kaip nedirbu, nes nera darbo. As Kubila uz neveikluma suplesiciau skutais. Bet yra apsauga.Manau mes dar susitiksime. Pasikalbesime.

Aciu dievui, kad yra tokiu zmoniu, kaip Matulevicius. Jau metai kaip nedirbu, nes nera darbo. As Kubila uz neveikluma suplesiciau skutais. Bet yra apsauga.Manau mes dar susitiksime. Pasikalbesime.

gerai pavaro bičas

buvo toks viena pamišėlis, jam visur vaidenosi priešai. Paseksiu specialiai jums:
Prisiskaitęs senoviškų riterių romanų, Ispanijos bajoras Don Kichana pasirenka romantiškiau skambantį vardą Don Kichotas (ispaniškai Don Quijote), įlenda į aprūdijusius protėvių šarvus, išsiveda iš arklidės seną kuiną Rosinantą, o ūkininko samdinę pavadinta Dulsinėja iš Toboso ir pasiskiria ją savo širdies dama. Kaimo smuklėje, kurią jis palaiko pilimi, šeimininkas įšventina jį į klajojančius riterius ir pataria jam įsitaisyti ginklanešį. Draugai sukūrena Don Kichoto biblioteką, tikėdamasi taip jį išgydyti, tačiau bergždžiai. Don Kichotas pasikviečia į ginklanešius sumanųjį Sančą Pansą, ir juodu patraukia per Ispaniją, pasiryžę padėti skriaudžiamiesiems ir kovoti su prispaudėjais – Liūdnojo vaizdo riteris ant kuino ir rubuilis Sanča Pansa ant asilo, archetipinė pora, įsikūnijęs dviejų personažų kontrastas – iliuzijų pasaulyje gyvenančio idealisto ir gudraus kaimiečio realisto. Pasiryžęs iki galo ginti teisybę, Don Kichotas visur įžvelgia priespaudą: kalinius nusikaltėlius palaiko belaisviais bajorais, avių bandą – priešų kariuomene, o vėjo malūnus - milžinais. Teisybė, Sanča Pansa tuos milžinus vadina vėjo malūnais, bet dėl to, pasak riterio, kaltos ideologinės priešų pinklės.

Paskui juodu svečiuojasi pas hercogą. Šis su visais dvariškiais apsimeta patikėjęs Don Kichoto kliedesiais, kad gautų iš jo smagiai pasijuokti, bet lieka jo patiklumo ir idealizmo sugėdintas. Pagaliau kitas riteris iššaukia Don Kichotą į dvikovą ir išgauna iš jo pažadą metams atsisakyti riterystės, jei būtų nugalėtas. Jis pralaimi, nusivelka šarvus ir karščiuodamas skausmingai suvokia, kad jo idealai tapo dingstimi padaryti jam didžiulę gėdą. Viskas baigiasi tuo, kad Don Kichotas suvokia tikrąją savo iliuzijų vertę, jam nušvinta protas, bet tik trumpam – jis miršta.