1912 metais įkurta bendrovė labai greitai atrado bendrą kalbą su vietiniais gamintojais, kuriems fenomenalaus grožio kėbulo linijos, netradicinės ir inovatyvios idėjos visuomet buvo laikomi prioritetu. Galbūt todėl „Bertone“ akimirksniu susidraugavo su „Alfa Romeo“ – automobilių gamintoja, kuri visame pasaulyje žinoma kaip markė, gebanti ir norinti įspūdingą koncepciją paversti serijiniu automobiliu.
Tiesiog užtenka pažvelgti į keletą nuostabių pavyzdžių. „Bertone“ sukūrė žavingąją „Alfa Romeo Giulietta Sprint“, „Giulia Sprint GT Veloce“ ir „Giulia Sprint Speciale“. Dešimtys skirtingų, bet visapusiškai stilingų ir iki šiol neužmirštamų projektų.
Siekė sugrįžti į „Gran Turismo“ automobilių klasę
1983 metais duris atvėrusioje Ženevos automobilių parodoje įvyko netikėta premjera. Kukliame „Bertone“ markės stende įvyko „Alfa Romeo Bertone Delfino“ automobilio premjera.
Tai buvo „GT“ klasės automobilis, su kuriuo „Alfa Romeo“ svajojo sugrįžti į, tuomet, ganėtinai sunykusią automobilių klasę. 1980-ųjų pradžioje visame pasaulyje „GT“ klasės automobilių pardavimų apimtys sudarė vos 50 tūkst. per metus.
Nors „GT“ klasės automobilių rinka buvo ganėtinai maža, „Alfa Romeo“ vadovai buvo įsitikinę, jog jie privalo sugrįžti į šią automobilių klasę, vien dėl to, jog „Gran Turismo“ tipo mašinos gimė ne bet kur, o Italijoje.
Tęsdami savo pleišto formos automobilių maniją, naujasis „Bertone“ kūrinys buvo vienas iš tų modelių, kuriems norėtųsi prikabinti „baisiai gražus“ statusą. Už kvadratiškai elegantiškų automobilio formų slypėjo prabangiausias to meto „Alfa Romeo“ automobilis – „Alfa 6“.
Išnaudojo klasikinę komponuotę
Donoru tapęs „Alfa 6“ sedanas turėjo puikiai „GT“ klasės automobiliams tinkančią komponuotę, kurioje ausį virpinančius garsus skleidęs variklis būdavo montuojamas priekyje, o varančioji ašis buvo gale. Be to, „Delfino“ iš „Alfa 6“ pasiskolino ir vieną geriausių bendrovės variklių – „Busso“ vardu pavadintą šešiukę.
2,5 litro darbinio tūrio atmosferinis motoras teišvystė 160 arklio galių ir 220 Nm sukimo momentą. Kaip ir galėjote numanyti, šis variklis „Delfino“ nesuteikė įspūdingų dinamikos parametrų, tačiau „Bertone“ aklai tvirtino, jog šio agregato siūloma akceleracija buvo daugiau negu pakankama.
Automobilio formos buvo nutapytos tuometinio vyriausiojo studijos stilisto Marko Deschampso, kuris, panašu, labai dažnai naudodavosi liniuote. Kita vertus, galbūt tai buvo pats mėgstamiausias iš Prancūzijos kilusio dizainerio įrankis, mat panašaus pobūdžio stilių Markas Deschampsas naudojo ir kituose savo projektuose. Pavyzdžiui, „Škoda Favorit“.
Nepaisant to, tam tikri dizainerio sprendimai buvo pakankamai įdomūs. Pavyzdžiui, sportiškumą akcentuojančiame automobilyje trūko ilgesnių kėbulo iškyšų, kurios yra būdingos šios klasės modeliams. Tai ypač buvo matoma žvelgiant į galinę dalį.
Automobilio salone – žvilgsnis į ateitį
Priešingai nei ganėtinai santūri automobilio išorė, „Delfino“ saloną projektavęs dizaineris sugebėjo visapusiškai išlaisvinti savo fantaziją. Prietaisų išdėstymas ir stilistika labiau priminė tuomet gamintus „Citroën“ markės automobilius, kuriuos, beje, padėjo sukurti ne bet kas, o „Bertone“.
Kompiuterizuotas prietaisų skydelis, be abejonės, tuomet sukėlė tikrą diskusijų audrą. Tuometinės Ženevos automobilių parodos lankytojai dar nebuvo matę nieko panašaus, o jeigu ir matė – stebėjosi iš naujo, nes tarp gausybės nuobodžių ir konservatyviai suprojektuotų „Audi“, BMW ar kasdieniškų „Peugeot“ ar „Volvo“ automobilių „Delfino“ atrodė kaip kosminis erdvėlaivis.
Nors automobilio salone vyravo futurizmo idėjos, tačiau „Bertone“ niekaip nesugebėjo atsisakyti pačio svarbiausio atributo – milžiniško dydžio peleninių. Visgi, itališkas automobilis nėra itališkas automobilis, jeigu jame nėra peleninės.
Planavo pradėti gaminti
Tarptautinėje parodoje dalyvavę „Alfa Romeo“ ir „Bertone“ atstovai atidžiai stebėjo parodos lankytojų reakcijas. Vis to tikslas – suprasti ar tokio stiliaus, tokios klasės automobilis sulauktų bent minimalaus susidomėjimo ar netgi išankstinių užsakymų. Ir „Bertone“ atstovų nuostabai – tokių buvo ne vienas ir ne keletas.
Teoriškai, tokio automobilio gamybai „Bertone“ būtų galėjusi pasiruošti per maždaug vienerius metus, tačiau norint bent pradėti judėti tinkama kryptimi, „Bertone“ iš pradžių turėjo gauti leidimą ir finansavimą iš „Alfa Romeo“.
Deja, „Alfa Romeo“ tuomet priklausė Italijos vyriausybei, kuri Ženevos automobilių parodos išvakarėse ieškojo kas norėtų įsigyti ne visuomet pelningai dirbantį gamintoją, todėl bet kokios papildomos investicijos buvo tiesiog sustabdytos norint jau esamą naštą permesti naujam savininkui.
