Pražydus augalams paūmėja jiems alergiškų sergančiųjų bronchine astma ligos simptomai. Aplinkoje gausu ir kitų alergenų, kurie sukelia dusulio priepuolius nepriklausomai nuo sezono. Dauguma sergančiųjų bronchine astma jautrūs namų dulkių erkių alergenams, rečiau pasitaiko jautrumas pelėsiui, gyvūnų kailio ir odos dalelėms ar seilėms. Medikai tvirtina, kad labai nerimauti nereikėtų – įvairios alerginės ligos išgydomos. Jei pacientas ir gydytojas glaudžiai bendradarbiaus, galima tikėtis, kad ilgus metus kamavusi liga pasitrauks.
Astma ir šienligė – greta
Alergija, arba padidėjęs jautrumas, – tai neįprasta organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, vadinamus alergenais. „Bronchinė astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuria sergant dėl uždegimo padidėja bronchų reakcija į įvairius dirgiklius, galimi dusulio ar kosulio priepuoliai“, – paaiškino Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė. Ligos pradžioje lengva ir vidutinio sunkumo bronchinės astmos forma sergantys ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Ištikus priepuoliui, sergantįjį pradeda varginti dusulys iškvėpimo metu, sausas dirginantis kosulys, kartais atkosima gleivingų skreplių. Tiesa, ne kiekvienas sausai kosintis žmogus serga astma: juk kosulys gali būti refleksinis, jei, tarkime, nosiaryklę erzina iš sinusų ar tonzilių tekantis sekretas, kai sergama tonzilitu ar sinusitu.
Bronchinė astma neretai paveldima, tačiau ją sukelti gali ir išorės veiksniai. Bronchinę astmą sukelia įvairūs įkvepiami alergenai – naminių gyvūnėlių kailio dalelės, namų dulkių erkės, mikroskopinių grybų sporos, cheminių medžiagų aerozoliai, kvapai, dūmai ir, žinoma, žiedadulkės. „Bronchinė astma neretai išsivysto kenčiantiesiems nuo kitos ligos – šienligės. Žiedadulkės yra labai mažos ir lakios, todėl augalams alergiški žmonės pavasarį ir vasarą turėtų ypač saugotis. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali sukelti dusulio priepuolius“, – perspėjo R.Dubakienė. Pajutus bronchinei astmai būdingus simptomus, medicinos profesorė patarė pasikonsultuoti su gydytoju alergologu. Tiesa, išsitirti, kokioms žiedadulkėms esate alergiški, galima tik rudenį arba pasibaigus žydėjimo sezonui – tuomet alerginių mėginių rezultatai bus tiksliausi.
Gelbsti imunoterapija
Lietuvoje net 90 procentų sergančiųjų alergine bronchine astma yra jautrūs namų dulkių erkių alergenams. „Erkės plinta per seną paveldėtą patalynę, perduodamą iš kartos į kartą, taip pat per avalynę, su dulkėmis keliauja iš vienos vietos į kitą, ypač daug jų aptinkama minkštuose vaikų žaisluose“, – erkių plitimo kelius išvardijo alergologė. Norint sumažinti šių neprašytų įnamių, R.Dubakienė patarė dažnai valyti dulkes, vengti minkštų grindų dangų, dažniau plauti grindis, pakeisti senus baldus ar juos naujai pervilkti.
Svarbu ir patalynės švara. Namų dulkių erkės mėgsta daugintis pūkiniuose pataluose, ypač – jei ten šilta ir drėgna. „Neretai išmiegojęs žmogus patalynę skubiai sulanksto ir sudeda į ankštą dėžę. Per naktį iš miegančiųjų kūnų į patalynę išsiskiria šiek tiek drėgmės, tad patalynę sulanksčius, drėgmė neišgaruoja, o erkėms tik to ir reikia. Todėl patalus būtina dažnai vėdinti“, – pažymėjo medikė. Jei žmogus alergiškas namų dulkių erkėms, reikia susitaikyti su tuo, kad jų visų iš savo aplinkos pašalinti nepavyks net ir labai stengiantis. Tad geriausias tokių alergijų gydymas yra specifinė imunoterapija, kuri taikoma alergologijos klinikose. „Tai terapija, kai į žmogaus organizmą pamažu didėjančiomis dozėmis įvedamas alergenas, kuriam tas žmogus jautrus. Taip gydant pasiekiama, kad organizmas minėtą alergeną ima toleruoti ir sergantysis dažniausiai pasveiksta“, – paaiškino R.Dubakienė.
Gali tekti atsisakyti augintinio
Jei žmogus alergiškas kačių ir šunų plaukams, jį gali kamuoti ne tik bronchinė astma, bet ir rinorėja (vandeninga sloga), dažnas čiaudulys, akių vokų niežėjimas, konjunktyvitas (vokų uždegimas), akys gali ašaroti. „Paprastai alergija katėms, šunims ir kitiems naminiams gyvūnėliams nepereina į pavojingesnes formas, tarkime anafilaksinį šoką, tačiau alergišką žmogų vis tiek labai išvargina. Jei žmogus nenori atsisakyti gyvūno ar pasirinkti kitos rūšies, kuriai jis nealergiškas, tarkime, vietoje šuns laikyti salamandrą, taip pat patartina imunoterapija“, – patarė medikė.
Bronchinę astmą gali sukelti ir buityje neretai paplitę grybeliai, žmonių dažniausiai vadinami pelėsiais. R.Dubakienė pastebėjo, kad neretai žmonės, kuriems nustatoma alergija grybeliams, tikina, kad jų namuose pelėsio nerastum nė su žiburiu. Tačiau šie ligos kaltininkai moka slapstytis „Jų pamėgtos vietos – dušo kabinų ir vonių pakraščiai, vietos aplink langus, vėsiausi, drėgni, neventiliuojami kambarių kampai“, – vardijo alergologė. Ji patarė apžiūrėti ir gėlių vazonėlius: jeigu juose žemė pabąlusi, vadinasi, ten įsikūrę pelėsiai.
Papildoma informacija:
Alergija kamuoja apie 10 proc. Lietuvos gyventojų. Sergantieji bronchine astma sudaro apie ketvirtadalį visų sergančiųjų alerginėmis ligomis, o kenčiantieji nuo sezoninio ir nesezoninio alerginio rinito – apie penktadalį. Visame pasaulyje bronchine astma serga daugiau nei 155 mln. žmonių.
Bronchinę astmą gydo alergologai ir pulmonologai. Labai svarbu parinkti tinkamus vaistus. Esti ilgalaikio gydymo ir skubios pagalbos vaistų. Vaisto formą ir vartojimo būdą medikai parenka atsižvelgdami į pacientų amžių ir būklę.
D. Norkienė
