Prasidėjo tas metas, kai po akių paganymo į margaspalvius žiedus, tenka dorotis su varvančia nosimi ar perštinčiomis akimis. Dėl intensyvaus augalų žydėjimo, šienligė įgauna pagreitį, – tą jau pastebi ir medikai.
„Ateina jau pacientai, kurie pradeda skųstis slogomis, konjuktyvitais, akių uždegimais. Manyčiau, kad pikas bus po kelių savaičių, kai atšils. Tai būtent beržo žiedadulkės, nes jos yra lengvos, yra didelės koncentracijos, labai pasklinda“, – sako gydytoja, alergologė Aušra Astrauskaitė.
Kai kurie prasidėjusias alergines reakcijas net linkę painioti su koronaviruso simptomais. Ypatingai, tie, kuriems šienligė nustatyta dar nėra.
„Paūmėjimo metu gali išsigąsti, nes irgi simptomai būna slogos, kosuliai, net švokštimais, tačiau kovidinė infekcija vis tiek bus su intoksikacija. Žmogus blogai jausis, kosulys labai intensyvus“, – pasakoja A. Astrauskaitė.
Na, o tiems, kas vis dėlto nori pasimėgauti gražiais žiedais, bet turi polinkį į alergijas, gydytojai pataria net ir būnant lauke neužmiršti medicininių veido kaukių ir žiedais mėgautis su jomis.
„Du zuikius, nušausite, mažiau žiedadulkių įkvėpsite, ir ant veido mažiau nuguls tų žiedadulkių. Ir kartu saugositės nuo kovidinės infekcijos“, – teigia A. Astrauskaitė.
Mūsų kvėpavimo takai surenka ne tik tas žiedadulkes, kurios matomos plika akimi. Dažnai net nesusimąstome, kur ir kaip jų prisikvėpuojame. Šiuo metu prasidėjęs beržų žydėjimas, o žirginėliai ypatingai plačiai paskleidžia savo žiedadulkes ir sukelia stiprias alergines reakcijas.
Dar balandžio pradžioje jas vėjai atpūtė iš Pietų kraštų, dabar apsčiai turime ir savų: „Mes turime ne tik miestuose, mes turime savaitgalius, kada leidžiame lauke, pasivaikščioti norime, ypatingai dabartiniu metu, kada pavasaris va toks gražus, o beržai pilni žirginių. Kad ir kaip nemalonu sakyti, laikas nėra pats geriausias pasivaikščiojimui, šis savaitgalis tikrai ne.“
Mokslininkų komanda, prasidėjus žiedadulkių metui, daro eksperimentą ir bandys išsiaiškinti, kokiame aukštyje, ir kokie žiedadulkių koncentratai kaupiasi.
„Vieni yra prietaisai antžeminiai, kaip jūs matot, šalimais. O kiti žiedadulkių gaudyklės bepiločiuose orlaiviuose, kurie tam tikrame aukštyje surenka skraidančias žiedadulkes. Kiek jų ir kaip, mes nežinome iš anksto, nes ir oro srautai skirtingi, ir medžiai žydi ne vienodu metu. Be to gaunam tų atneštinių, importinių žiedadulkių“, – kalbėjo meteorologas Gintautas Stankūnavičius.
„Tyrinėjam tiesiog natūraliai, kaip jos gamtoje yra pernešamos. Ar po debesimis, ar po debesų. Yra įvairiausių publikacijų, bet tokio pažemio išsidėstymo ar 30 metrų, ar 50, ar 70 kol kas nėra atlikta niekur visai pasaulyje tai mes ir bandome tą padaryti“, – sako VU universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė Ingrida Šaulienė.
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos mokslininkė pasakoja, kad alergiški žmonės išmoksta gyventi tarp žiedadulkių. O tiksliau tariant, žino, kaip ir kada jų išvengti.
„Žiedadulkių išvengti nėra sunku. Tiesiog reikia su jomis nesusitikti, o norint nesusitikti, reikia žinoti, kokių žiedadulkių yra. Galima naudotis mūsų nemokamai sukurta PASYF programėle, kurioje yra nurodyta rizika alergijos“, – pasakoja I. Šaulienė.
Vis dėlto, jei pasivaikščiojimų išvengti nepavykta, patariama grįžus iš lauko iškart persirengti rūbus, nusiprausti. Žiedadulkių į namus gali parnešti ir augintiniai. Didžiausias ore skraidančių žiedadulkių pikas nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos.
