Sutikit - keisčiausi yra tie poilsiautojai, kurie nusipirkę kelialapį su „all inclusive“ (arba net „all inclusive plius“) jau pirmą dieną viešbutyje pradeda muistytis ir klausinėti, kokių įžymybių yra aplink viešbutį ir kiek kainuoja jas pasiekti.
Nežinantiems - gal tokių dar yra - paaiškinsiu, ką reiškia „all inclusive“, arba „viskas įskaičiuota“ (toliau - VĮ), atostogos. VĮ reiškia - nuo tos sekundės, kai gaunate savo kambario raktus, viešbutyje visą parą valgote ir geriate visiškai nemokamai! Ar gali būti geresnės atostogos?
Daugybė žmonių, kurie keliauja autobusais, traukiniais, lėktuvais, baidarėmis, dviračiais, automobiliais, keltais, jūrinėmis jachtomis, sportinėmis jachtomis, valtimis, kanojomis, vandens dviračiais, nedideliais kateriais su maža kajute, kalnų keltuvais ir pėsčiomis į šį retorinį klausimą kategoriškai ir niekinamai atsakytų, kad VĮ atostogos yra pasibjaurėtinos.
Ką atsakau į tokį teiginį? Taip pat kategoriškai sutinku. Ir niekšiškai perklausiu - o kodėl gi jūs, kalnų ir miestų nugalėtojai, esate čia? Kodėl trukdote mums, VĮ virtuozams, dirbti sunkų investicijų grąžos darbą?
Norint tapti patyrusiu VĮ vartotoju, investuoti reikia daug - ne tik pinigus. Laiką ir žinias taip pat. VĮ tipo atostogautojai niekina „paskutinės minutės“ keliones. Mes žinome, kad jos galų gale kainuoja tiek pat, kiek ir sąžiningai suplanuotos, be to, improvizacija mums svetima. Jokio džiazo! „Olinkliuzyvininkas“viešbutį renkasi pagal savo kriterijus. Jam nesvarbu,už kelių metrų jūra ir kokių pramogų yra paplūdimyje. Viešbučio tyrimo pradžioje svarbiausia pagal keturis kriterijus surasti idealų objektą:
1. Šalies kriterijus. Mažiausiai intelekto reikalaujanti analizė. Visi VĮ keliautojai žino - kuo daugiau ES, tuo mažiau VĮ. Senose arba senesnėse ES šalyse VĮ yra blogi - aptarnaujantys žmonės ten arogantiški ir įtarūs, porcijos mažos (taip, taip - yra tokių iškrypėliškų viešbučių, kur gauni porciją, o ne pats ją pasidarai), o vakarieniauti reikia su kostiumu. Tėra tik trys VĮ palankios šalys - Turkija, Graikijos salos ir bent jau buvo palankus Egiptas.
2. Maisto kriterijus. Valgis turi būti gausus, skanus ir dažnas. Juk būna tokių apgavikiškų viešbučių, kuriuose lepinti skrandį tenka tik keturis kartus per dieną - šalia tradicinių pusryčių, pietų ir vakarienės papildomai tegauni niekingą kavą su pyragaičiais. O paieškojus galima rasti rojaus kampelių, kuriuose šalia įprastų seansų dar būna priešpiečiai, vaikams skirta pietų salytė su picos gabaliukais (suaugusiųjų neišvaro - visuomet galima apsimesti, kad šią lėkštę-kalną neši savo, tarkim, sergančiam vaikui), neribojamas ledų stalas ir naktinių užkandžių baras. Valgio kokybė taip pat svarbi, bet ją sužinoti galima tik ištyrinėjus kitų keliautojų atsiliepimus internete. Ypač išsamios rusų ir vokiečių recenzijos - tai tautos, kurios supranta, kaip reikia gerai pavalgyti.
3. Gėrimų kriterijus. Nereikia kikenti - kalbu ne vien tik apie alkoholį. Viešbutis, kuriame paprasčiausios kolos reikia paprašyti barmeno, - nesvarbu, kad veltui - yra blogas viešbutis. VĮ žmonės turi savo etiką - jiems labai nemalonu prašinėti dešimtis kartų per dieną visokių niekų. O geras viešbutis yra tas, kuriame visus vaisvandenius, vyną ir alų piliesi pats - bet kada ir bet kur. Būtų tobula, jei savitarna būtų ir stipriųjų gėrimų zonoje, bet tai - fantastika. Stipriųjų gėrimų tenka prašyti. Renkantis viešbutį svarbus elementas yra gėrimų pasiūla - jei aprašyme teigiama, kad bus tik vietinės gamybos „drinkai“, taip ir bus. O optimistinis įrašas apie importinį alkoholį dažniausiai yra netikslus. Beveik visuomet tai yra nežinomoje šalyje pilstytas brendis, romas, degtinė. Kartais - viskis ir tekila. Apysilpniai. Tad jei už „importinių“ gėrimų kelialapį tenka sumokėti kokiu šimtu litų brangiau, manykit, kad veltui išmetėte pinigus. „Blue Label“ ten negausit.
4. Maitinimo ir gėrimo vietų kriterijus. Analizuojant pasiūlą, reikia išmanyti matematiką. Na, gerai - aritmetiką. Ką reiškia, jei viešbutyje gali gyventi 400 žmonių, o jo teritorijoje tėra vienas restoranas (taip ten vadinasi valgyklos) ir vienas baras? Tai reiškia ne VĮ, o sunkią kovą už kąsnį ir gurkšnį. VĮ žmonės surado ribinę formulę - galima važiuoti į tokius viešbučius, kuriuose 150-čiai kambarių yra restoranas, užkandžių restoraniukas, didelis baras ir baseino baras. Trinties bus, bet kentėti galima.
Atrinkus kelis lyg ir kokybiškus VĮ viešbučius, reikia pasidomėti smulkmenomis. Svarbiausia - ar dažnai vyksta organizuotos pramogos? Kiekvienas vietinis koncertas yra grynas nuostolis. Jų metu maitinimo vietos uždaromos šiek tiek anksčiau, prie barų atsiranda gerokai daugiau žmonių ir ypač vaikų, kurie sunkiai dirbančių barmenų prašinėja beprasmiškų vaikiškų kokteilių. Žinoma, rasti viešbučio be „animacijos“ nepavyks, tad reikia orientuotis į tuos, kurie žada pilvo šokiais mus smaginti tik kartą per savaitę.
Taip pat svarbu, kokio dydžio baseinas. Kuo jis didesnis, tuo didesnė aplinkinė teritorija. Kuo didesnė teritorija ir baseinas, tuo žmonės rečiau eina į barus - jiems tiesiog per toli. Kuo žmonių mažiau bare, tuo lengviau gauti gėrimų. Tai net ne logika, o grynasis protas...
Galų gale išrinkus tą vienintelį tinkamiausią viešbutį, reikia kuo anksčiau nusipirkti kelialapį. Kodėl? Tam, kad savo noru patektum į paradoksalią investicinės grąžos situaciją. Praėjus keliems mėnesiams po nemalonaus pinigų mokėjimo viskas pasimiršta ir atrodo, kad iš tikro - viskas veltui! O tam tikroje pasąmonės kertelėje sumokėtą sumą reikia atsiminti, nes VĮ juk nusipirkote tam, kad susigrąžintumėte visus pinigus. Ir vėl šiek tiek aritmetikos: kelialapis kainavo 1700 litų. Turit 6 aktyvias dienas, taigi kasdien teks suvartoti produkcijos už 283 litus. Yra du keliai. Lengvesnis - skaičiuoti produkcijos vienetus tos šalies, kurioje gyvenate, kainomis. Sunkesnis ir profesionalesnis - susigrąžinti investicijas ta valiuta, kuria investavote. Įmanoma? Žinoma!
Viena porcija maisto - 15 litų. Viena stiklinė vaisvandenių - 2 litai. Vienas bokalas alaus - 3 litai. 50 g stipraus gėrimo - 3 litai. Porcija ledų - 2 litai. Taurė vyno - 3 litai. Patyręs VĮ vartotojas rytą, per pietus ir vakare prie maisto stalų gali prieiti po tris kartus. Dar desertai, pyragėliai, kavutės - ir per dieną gaunam 10 porcijų valgio. 150 litų jau susigrąžinta. Valgant nesudėtinga išgerti 6 taures vyno - 18 litų. Pertraukose - 10 bokalų alaus (galima gerti ne iki dugno) - 30 litų. 5 porcijos ledų - ne problema - 10 litų. Ir galų gale per visą dieną reikia 25 kartus paprašyti ko nors stipresnio. Jei toks planas įvykdytas, visa kita - skrydį lėktuvu, kambarį, baseiną, apšvietimą, televiziją, šaltą ir karštą vandenį, radiją, vaizdą į jūrą, palmes - gavote absoliučiai veltui.
Todėl ir prašau - netrukdykit mums, aktyvieji keliautojai. Mes neturime laiko paplūdimiams, amfiteatrams, safariams, laivukams, naktiniams miestams, diskotekoms. Mes turime ką veikti - juk mes, susigrąžindami pinigus, mažiname Turkijos ar Graikijos BVP ir šitaip suteikiame nedidelį, bet pozityvų impulsą Lietuvai jos civilizacinėse lenktynėse!
