Kaip pirmadienį naktį pranešė Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidija Jermošina, pirminiais oficialiais duomenimis, šalies vadovas laimėjo 83,49 proc. rinkėjų balsų. Tai geriausias rezultatas, bet kada laimėtas A.Lukašenkos, kurio vyriausybė ėmėsi didžiulių pastangų užtikrinti didesnį nei 86 proc. aktyvumą. Tai lėmė ir išankstiniai rinkimai, kuriuose balsą nuo antradienio iki šeštadienio ryto atidavė maždaug trečdalis – 36 proc. – rinkėjų.
2010 metais A.Lukašenka prezidento rinkimus laimėjo gavęs 79,6 proc. balsų – dėl šio ginčijamo jo perrinkimo Minske į gatves protestuoti išėjo tūkstančiai žmonių, ir valdžiai teko griebtis represijų. 2006 metais, oficialiais duomenimis, už jį balsavo 83 proc. rinkėjų.
Rinkimuose 61 metų A.Lukašenka, ilgiausiai Europoje savo pareigas einantis valstybės vadovas, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, varžėsi su trimis mažais žinomais kandidatais.
Pasak CRK vadovės, kuri kalbėjo per televiziją, geriausiai iš jų pasirodė pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, kuri gavo 4,42 proc. rinkėjų balsų. Iš keturių kandidatų 38 metų T.Korotkevič vienintelė vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu.
Kiti du kandidatai pasirodė kiek blogiau – Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius užsitikrino 3,32 proc. rinkėjų paramą, o Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius gavo 1,67 proc. balsų.
Populiariausia galimybė tiems, kas nenorėjo savo balso atiduoti A.Lukašenkai, buvo balsuoti prieš visus kandidatus. Ja šalyje pasinaudojo 6,4 proc. rinkėjų. Ypač pribloškiantis balsavimo prieš visus kandidatus rezultatas buvo užregistruotas sostinėje Minske, kur tokia galimybe pasinaudojo net 20,6 proc. baltarusių.
Minske taip pat už A.Lukašenką balsavo mažiausiai rinkėjų – čia ji parėmė 65,58 proc. sostinės gyventojų. Baltarusijos prezidento rinkimuose balsavo 86,75 proc. rinkėjų, paskelbė Centrinė rinkimų komisija.
Aktyviausiai buvo balsuojama šiaurinėje Vitebsko srityje, kur savo balsus atidavė 91 proc. rinkėjų. Dar dviejuose regionuose rinkėjų aktyvumas perkopė 90 procentų. Mažiausias aktyvumas buvo Minske - čia savo balsus atidavė 73,33 proc. rinkėjų, rašoma rinkimų komisijos tinklalapyje.
„ŽINOTE, KAS NUTIKS“
Pats A.Lukašenka pareiškė nerimaująs dėl galimo savo šalininkų skaičiaus sumažėjimo visuomenėje, kurį rodytų valstybės vadovo rinkimų rezultatai. „Bus blogai, jei šį kartą mažiau žmonių balsuos nei per praėjusius rinkimus. Reiškia, nuo manęs žmonės pradeda nueiti ir kažkoks žmonių kiekis nepatenkintas mano politika“, – A.Lukašenką citavo valstybinė informacinė agentūra „BelTA“.
„Todėl man svarbu: jeigu Lukašenka laimi – išsaugos tai, kas buvo per praėjusius rinkimus“, – pridūrė jis. CRK vadovė nurodė, kad galutiniai rezultatai bus paskelbti iki savaitės pabaigos. „Apie galutinį rezultatą bus galima kalbėti tada, kai Centrinė rinkimų komisija juos susumuos. Tai planuojame padaryti penktadienį, spalio 16-ąją“, – sakė L.Jermošina.
Opozicijos lyderiams nebuvo leista balsuoti rinkimuose, ir jie ragino savo šalininkus boikotuoti balsavimą. Netrukus po rinkimų pabaigos Minsko centrinėje Nepriklausomybės aikštėje opozicijos aktyvistai prie Vyriausybės rūmų surengė nesankcionuotą protesto akciją, į kurią susirinko maždaug šimtas žmonių.
Aktyvistai laikė iškėlę Europos Sąjungos ir baltai raudonai baltas vėliavas, taip pat transparantą su šūkiu boikotuoti rinkimus. Kiti mitingo, kuris truko kelias valandas, dalyviai skandavo šūkį:„Tegyvuoja Baltarusija!“ ir giedojo himną „Galingasai Dieve“. „Lukašenka pats nustatė rinkimus, nustatė savo varžovus ir procentą, kurį turi gauti“, – sakė 34 metų Vadimas Veniarskis, dalyvavęs protesto akcijoje.
Opozicijos mitingą stebėjo teisėsaugos pareigūnai, tarp jų ir civilių drabužius dėvintys žmonės su racijomis, tačiau jokių veiksmų prieš aktyvistus jie nesiėmė. Kaip nurodoma, milicijos pareigūnai keliems akcijos dalyviams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Rinkimų eigą atidžiai stebėjo Europos Sąjunga, kurios pareigūnai nurodė, kad 28 šalių blokas gali atšaukti sankcijas autoritariniam lyderiui, jeigu po balsavimo bus išvengta incidentų.
Nors A.Lukašenka leido šeštadienį opozicijai surengti nesankcionuotas eitynes ir mitingą sostinėje, jis perspėjo, kad netoleruos tokių protestų po rinkimų. „Rinkimai baigiasi 20 val., ir aš patariu laikytis įstatymo, – sakė jis. – Jūs žinote, kas nutiks.“
„SVARBIAUSIA, KAD NEBŪTŲ KARO“
Nors A.Lukašenka taiko sovietinio stiliaus kontrolę ir persekioja oponentus, dalis baltarusių jį remia dėl jo paprasto, tiesmuko stiliaus ir jo režimo ilgaamžiškumo, taip pat dėl puoselėto stipraus lyderio, kuris gali užtikrinti tvarką ir stabilumą, įvaizdžio.
„Ak, gyventi tapo sunkiau, bet Lukašenka pažadėjo stabilumą ir taiką, – pabalsavusi Minske sakė 68 metų Tamara Krylovič. – Pažiūrėkite, ką demokratija atnešė Ukrainoje — karą ir skurdą.“
Kiti rinkėjai nurodė panašias priežastis, dėl kurių remia A.Lukašenką. Liudmila Vaučok, slidinėjimo ir irklavimo šešiskart parolimpinė medalininkė, sakė, kad balsavo už A.Lukašenką, nes jis atnešė šaliai „patikimumą ir ramybę“.
„Kad ir kas nutiktų, Baltarusija klesti, – sakė L.Vaučok, kuri į rinkimų apylinkę atvyko sėdėdama invalido vežimėlyje, su trejų metų dukra. – Mūsų sistema nusistovėjusi. Nenorėčiau būti prezidento vietoje, nes viskas dabar labai komplikuota. Svarbiausia, kad nebūtų karo“.
„Jis turi savo nuomonę ir nepaklūsta niekieno valiai, jis gina savo liaudies interesus“, – jai antrino universiteto dėstytoja dirbusi pensininkė Valentina Artiomovna, nusipirkusi pyragaičių iš savo rinkimų apylinkės bufeto, kuris buvo dalis valdžios pastangų rinkimų dieną sukurti „šventišką atmosferą“.
Tačiau buvo rinkėjų, kurie reiškė atsargią kritiką. „Aš balsavau prieš visus, – sakė juvelyrė Tatjana. – Nesu nusiteikusi prieš Batką, bet norėčiau kažko jaunesnio“, – sakė ji, pavartodama A.Lukašenkos pravardę, reiškiančią tėvelį.
„LEMIAMAS MOMENTAS“
Ankstesnius rinkimus Baltarusijoje Vakarų stebėtojai laikydavo neteisingais ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kuri stebi sekmadienio balsavimą, rugsėjo mėnesį sakė, kad šis balsavimas žymi „lemiamą momentą“ Baltarusijai, kalbant apie noro surengti laisvus ir teisingus rinkimus pademonstravimą.
ESBO savo ataskaitą apie rinkimų stebėjimą pateiks vėliau pirmadienį, o tada Briuselis paskelbs oficialų pareiškimą, sakė ES atstovas. ES sankcijų panaikinimas būtų laukiamas Baltarusijoje, kurios ekonomikai šiemet smogė Rusijos – svarbios prekybos partnerės ir darbuotojų migrantų siunčiamų pinigų šaltinio – valiutos kritimas.
Kai kurie iš tų, kurie sekmadienį balsavo, nereiškė didelio tikėjimo politiniu procesu. „Balsavau todėl, kad tai kiekvieno piliečio pareiga ... Kas gera šioje šalyje? Jie suka savo melus, o mes apsimetame, kad jais tikime“, – sakė 68 metų pensininkas Aleksandras, kuris nesutiko nurodyti savo pavardės.
Nors prezidentas pastaraisiais mėnesiais rodė tam tikrus taikinamuosius gestus opozicijai, mažai tikėtina, kad režimas taps malonesnis politiniams disidentams, jei A.Lukašenka liks valdžioje. Tačiau 41 metų Antonas Gurevičius, automobilių gamyklos darbuotojas, sakė, jog atėjo laikas permainoms. „Pusę savo gyvenimo nugyvenau su Lukašenka, bet gyvenimas netapo geresnis, – sakė jis. – Šiaip ar taip, vadovybė turėtų keistis, turėtų būti permainų“.
„NEĮMANOMA PAKEISTI VALDŽIOS“
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje rinkimų kampanija vyko šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis, o tarp rinkėjų tvyrant akivaizdžiai apatijai dėl to, kad jie nieko negali pakeisti.
Akivaizdžiai stengdamasis sušvelninti Vakarų kritiką, A.Lukašenka artėjant naujiems rinkimams paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, įskaitant savo buvusį prezidento rinkimų varžovą. Šie asmenys buvo laikomi paskutiniais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje valstybėje.
Tačiau nė vienam jų nebuvo leista dalyvauti būsimuose rinkimuose. Opozicijos lyderiai paragino baltarusius boikotuoti balsavimą, o ES – neatšaukti sankcijų A.Lukašenkos režimui. „Rinkėjai, kuriems rūpi demokratija, skeptiškai žiūri į šiuos rinkimus, ir tai yra nauja situacija, nes prieš dešimtmetį dar būta iliuzijų, kad rinkimai gali kažką pakeisti“, – sakė ilgametis opozicijos aktyvistas Vincukas Večiorka.
„Dabar visi žino, kad čia jie netgi neskaičiuoja balsų“, – pridūrė jis. Daug baltarusių sakė, jog neketina eiti balsuoti. „Neįmanoma pakeisti valdžios per rinkimus, – sakė 55 metų taksi vairuotojas Leonidas Kulakovas. – Tik žmonės, taikiai išėję į gatves, palaikomi visų fabrikų ir gamyklų, galėtų pakeisti šią valdžią.“
